- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas sako, kad artimiausiu metu finansinės pagalbos sulauks kiaulių, viščiukų-broilerių augintojai ir kiaušinių gamintojai, be to, parama skaičiuojama šiltnamių ūkiams. Vis tik finansinių galimybių padėti visiems 120 tūkst. Lietuvos ūkininkų, jo teigimu, nėra.
P. Astrauskas trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) parlamentarams pristatė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) jau suplanuotas pagalbos priemones paukštininkystės ir kiaulininkystės sektoriams. Pasak viceministro, išmokos būtų skiriamos pagal kovą, balandį ir gegužę ūkininkų patirtus nuostolius – numatoma kompensuoti iki 70 proc. augintojų kaštų pašarams.
„Pagal tai, kokias priemones esame dabar numatę, ir kiek apskaičiuota paramos, kurią galėtume išmokėti greitu metu, numatytas paramos teikimo modelis mokėti pagal 2022 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais sunaudotų pašarų kiekį ir kainos pabrangimą, finansuojant iki 70 proc. pabrangusių pašarų kainos“, – KRK nariams teigė P. Astrauskas.
Jo teigimu, broilerių augintojams numatyta 2,2 mln. eurų, kiaulių – iki 3 mln. eurų, o kiaušinių gamintojams – apie 1,4 mln. eurų parama. Ją apskaičiuojant būtų vertinami tik trijų pavasario mėnesių kaštai. Šios lėšos Lietuvai numatytos Europos Sąjungos krizių rezerve, kurį galima panaudoti dėl Ukrainoje kilusio karo.
Bendrai, pasak P. Astrausko, kiaulininkystės sektorių iš viso pasieks apie 9 mln. eurų parama, naujai apskaičiuotus 3 mln. eurų pridėjus prie jau numatytų 6,2–6,3 mln. eurų.
„Bendroje sumoje galėtume įvardyti apie 9 mln. kiaulienos sektoriui“, – teigė viceministras.
Kartu jis paminėjo, kad ŽŪM skaičiuoja, kokią finansinę pagalbą reiktų numatyti ir šiltnamių sektoriui.
„Jiems, ypač žiemą, buvo pabrangusios visos energijos sąnaudos. Kol kas negaliu įvardyti, kokios tai sumos būtų, bet preliminariai tai galėtų siekti 5–7 mln. eurų paramos“, – parlamentarus informavo P. Astrauskas. Kuriems kitiems sektoriams taip reiktų finansiškai padėti, ŽŪM atstovo teigimu, kol kas numatyti sunku dėl duomenų trūkumo, tačiau ministerija aiškinasi, kaip galėtų padėti ir kitoms žemės ūkio šakoms.
Vis dėlto jis akcentavo, kad finansinių galimybių paremti visus šalies ūkininkus ministerija neturi.
„Jei kalbėtume apie visus ūkininkus, informuoju, kad finansinių galimybių paremti visus ūkininkus neturėsime, kadangi Lietuvoje turime virš 120 tūkst. ūkininkų ir, norint suteikti reikšmingesnę paramą bent vienam iš tų ūkininkų, finansinės galimybės mums to kol kas neleidžia“, – kalbėjo P. Astrauskas.
„Jei norėtume paremti bent vieną ūkininką kaip fizinį asmenį 1 tūkst. eurų, mums reikėtų apie 120 mln. eurų ir daugiau. Kol kas tokių pinigų tikrai nerandame“, – teigė viceministras.
Parama kiaulių ir paukščių augintojams numatyta iš Europos Sąjungos krizių rezervo – jo lėšomis bus finansuojamos lengvatinės paskolos ūkininkams, jis sudarys apie 23–25 mln. eurų. ŽŪM iki birželio taip pat ketina įsteigti specialų rizikos valdymo fondą, kurio lėšos būtų naudojamos ištikus krizėms ateityje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas91
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...