- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų viceministrė, Mokesčių darbo grupės pirmininkė Rūta Bilkštytė sako, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata gyvybės draudimui bei pensijų kaupimui tam tikra prasme diskriminuoja asmenis, pajamas gaunančius ne per darbo užmokestį. Ji taip pat pažymi, kad 500 eurų GPM lengvata vertybinių popierių pardavimui pasinaudoja tik aukščiausias pajamas gaunantys šalies gyventojai.
„Kyla klausimas, ar vis dar aktualu finansinį aprūpinimą skatinti tik per gyvybės draudimą ir pensijų kaupimo produktus. Nes (...) matome, kad pagal gyvybės draudimo įmokų santykį su bendrojo vidaus produkto (BVP) skvarba Europos šalyse Lietuva užima paskutinę vietą – jos vidurkis yra 0,6 proc. Lengvata gyvybės draudimui galioja daugybę metų, ir panašu, kad ji nepadeda išvystyti tos rinkos. Tad galbūt rinkos vystymui reikalingi kokie kiti instrumentai, o ne mokestinė lengvata“, – pristatydama egzistuojantį Investavimo ir ilgalaikio taupymo instrumentų lengvatų modelį teigė R. Bilkštytė.
Anot viceministrės, šiuo metu galiojančia GMP lengvata pensijų fondams bei investiciniam gyvybės draudimui sunkiau pasinaudoti stabilių pajamų negaunantiems gyventojams.
„GPM lengvata daugiausia naudojasi gyventojai, kurie turi stabilias pajamas, nes yra rizika netekti draudimo nutraukus įmokas. Matome, kad šia lengvata tam tikra prasme yra diskriminuojami gyventojai, kurie gauna savo pagrindines pajamas ne per darbo užmokestį“, – pažymėjo ji.
Tuo tarpu 500 eurų lengvata vertybinių popierių pardavimo pajamoms nukreipta į aukščiausias pajamas uždirbančius Lietuvos gyventojus, teigė R. Bilkštytė.
„Ši lengvata pasižymi tuo, kad biudžeto pajamos yra palyginti labai nedidelės, bet gyventojams, kurie naudojasi lengvata, kai 500 eurų pelnas yra neapmokestinamas, ji yra labai nereikšminga. Vidutinis šių asmenų vertybinių popierių pardavimo pelnas siekia 43,5 tūkst. eurų.
Lengvata naudojasi aukštas pajamas gaunantys asmenys – jų darbo užmokestis yra 70 proc. didesnis už šalies vidurkį. Taip pat daugiausia šia lengvata naudojasi gaunantys didesnę dalį pajamų iš turto pardavimo, dividendų, t. y. ne darbo užmokesčio pajamų“, – sakė ji.
„Pagrindinė lengvatos taikymo tikslingumo prasme problema – kad ir nedideles, vis dėlto biudžetas praranda pajamas, o gyventojams, kurie naudojasi lengvata, ji nelabai prasminga“, – pridūrė viceministrė.
Anot R. Bilkštytės, biudžeto netekimai dėl taikomų GPM lengvatų iš viso siekia 48,7 mln. eurų.
Viceministrė pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai vis dar linkę taupyti pasyviai.
„Lietuvos banko apklausos duomenimis, (...) 10 proc. apklaustų šalies gyventojų investuoja į nekilnojamąjį turtą, į pensijų fondus ir gyvybės draudimą atitinkamai investuoja 29 ir 26 proc. Investicijos į finansines priemones irgi yra gana žemos: į investicinius fondus, akcijas bei skolas ir vertybinius popierius investuoja atitinkamai po 10 proc. apklausos dalyvių.
Pagrindinė namų ūkio taupymo priemonė ir toliau lieka sąskaita banke ar kredito unijoje (7 iš 10 namų ūkių), arba grynieji pinigai (4 iš 10 namų ūkių). Tai yra pasyvus taupymas“, – pabrėžė viceministrė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas47
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...