- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiniasklaidai skelbiant apie nekilnojamojo turto (NT) plėtotojų piktnaudžiavimą teisės aktų spragomis performuojant patalpas jau pastatytuose statiniuose, aplinkos viceministrė tikina, jog Seimui jau pateiktos griežtesnę kontrolę užtikrinančios įstatymų pataisos.
Pasak Daivos Matusevičės, esamas reguliavimas – kai performuojant patalpas matininkas atlieka kadastrinius matavimus be statybą leidžiančio dokumento – yra „per menkos kontrolės“.
„Mūsų pripažinta, kad trūksta (...) kontrolės, aiškumo, trūksta valstybinės priežiūros būtent tais atvejais, kai statinys jau yra pastatytas, tačiau kadastro objektai, patalpos yra dalinamos ir formuojami nauji objektai“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje sakė D. Radavičienė.
„Didiname akylumą ir dėmesį šiai sferai, nes per NT objektų formavimą, performavimą, vis dėlto, keičiasi ir statinio naudojimo galimybės, žmonių santykiai ir kt.“, – pažymėjo ji.
Mūsų pripažinta, kad trūksta (...) kontrolės, aiškumo, trūksta valstybinės priežiūros būtent tais atvejais, kai statinys jau yra pastatytas.
Komisijos narys Jurgis Razma parlamentinę kontrolę inicijavo portalui „Delfi“ paskelbus tyrimą apie verslininko Igno Jomanto galimai korupcinę schemą parduodant butus Šventojoje. Publikacijoje teigiama, kad su I. Jomantu susijusi bendrovė pardavė senesnės statybos poilsio paskirties objekte neįrengtus butus, nors dokumentuose pažymėta, jog patalpos užbaigtos pilnai. Pasak portalo, įtariama, kad savivaldybė patvirtino galimai neskaidriai matininko parengtus kadastrinius matavimus, o tyrimą dėl atvejo pradėję prokurorai jį nutraukė.
„Vieno piktnaudžiaujančio matininko parašu galima įteisinti kaip užbaigtą butą ar kokį kitą pastatą realiai to nepadarius. Kai visi kiti tame procese dalyvaujantys subjektai deda parašus iš savo kabinetų, formaliai. Žmogui, kuris pasitiki valstybės institucijomis (...) paaiškėja toks faktas, kad kur jis pinigus sumokėjo, niekas ten nepadaryta“, – teigė J. Razma.
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, performuojant objektą, matininkas (apžiūrėjęs jį gyvai) parengia kadastro bylą – pertvarkomų patalpų schemą – kurią patikrina ir patvirtina savivaldybė. Anot viceministrės, toks dokumentas neleidžia statybų, tad darbų netikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI).
Matininkui parengus kadastrinių matavimų bylą, ji perduodama Registrų centrui, kuris turėtų įvertinti, ar dokumentas atitinka teisinius reikalavimus.
D. Matusevičė teigė, kad spalį Seimui pateiktose Statybos ir lydinčiųjų įstatymų projektas šią problemą spręstų – pataisų paketu siūloma, jog kadastrinius patalpų planus tikrintų VTPSI. Pakeitimai, anot jos, reikš „daugiau filtrų, daugiau atsakomybių, daugiau patikrų“.
Vieno piktnaudžiaujančio matininko parašu galima įteisinti kaip užbaigtą butą ar kokį kitą pastatą realiai to nepadarius.
„Pažymos, kurias išduodavo savivaldybės ir kurioms galimai pritrūkdavo dėmesio ir akylumo, tampa statybą leidžiančiais dokumentais. Tai reiškia, kad bus išduodamos per „Infostatybą“, per visą skaidrią statybą. Jas prižiūrės VTPSI“, – dėstė viceministrė.
„Visame projekte privalės būti aiškiai apibrėžta kaip yra formuojama, kokių turtinių vienetų, koks jų statusas (ar pagrindinio daikto, ar priklausinio) ir kiti dalykai. Dabar nebuvo sąsajos tarp statybos ir kadastro srities“, – dar akcentavo ji.
Savo ruožtu Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Deimantė Nikitinienė komisijos posėdyje pabrėžė, kad statybų srityje piktnaudžiavimo atvejų yra daug, juos prokuratūra mato, tačiau dėl teisinio reguliavimo trūkumų, jų užkardyti negali – pavyzdžiui, kai pastatas naudojamas ne pagal paskirtį.
„Kartais pasijaučiame bejėgiai, nes dėl teisinio reglamentavimo turime pripažinti, kad nieko negalime padaryti, nes formaliai naudojant statinį ne pagal paskirtį, teisės aktų pažeidimų nėra“, – akcentavo prokurorė.
Dar ji pabrėžė, kad pareigūnai netgi žino konkrečius objektus, kuriuose parduodamos gyvenamosios patalpos, nors statinys – kitokios paskirties.
„Puikiai žinome net ir tuos objektus (Juodkrantėje, Palangoje ir kitur), kur vienos paskirties pastatuose išstatyti apartamentai net nekeičiant paskirties. Statybos inspekcija sako, kad tai viskas yra gerai, kai pavyzdžiui 6 butai yra maitinimo paskirties pastate ir gali būti 6 maitinimo vienetai. Nors pati buvau nuvažiavusi pažiūrėti tą objektą – akivaizdžiai yra apartamentai“, – parlamentarams teigė D. Nikitinienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos2
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Eurostatas: infliacija Lietuvoje balandį – mažiausia visoje ES
0,4 proc. suderinta metinė infliacija Lietuvoje balandį buvo mažiausia Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. ...
-
Įspėja dėl padidėjusios provokacijų tikimybės: teikia rekomendacijas dėl gaisrų rizikų2
Pastaruoju metu kaimyninėse valstybėse fiksuojant gaisrus prekybos centruose, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Lietuvoje tokių provokacijų lygis yra pakankamai aukštas. Anot jo, dėl to kelias pastar...
-
VMVT: griežtinami reikalavimai augintinių įvežimui į ES iš Rusijos ir Baltarusijos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad griežtinamas augintinių įvežimas į Europos Sąjungos šalis iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuo rugsėjo 16 dienos įvežamam gyvūnui turės būti atliktas pasiutligės antikūnų s...
-
Agentūra: iki 2030-ųjų elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje išaugs keturis kartus3
2030 metais Lietuvoje bus išplėtota apie 10 gigavatų (GW) galios saulės ir vėjo energijos gamybos pajėgumų – 4,5 GW galios sausumos ir 1,4 GW jūros vėjo bei 4,1 GW saulės elektrinių, prognozuoja Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kart...
-
A. Armonaitė – prieš nuolatinį solidarumo mokestį, sutiktų pratęsti tik metams5
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako „labai kritiškai“ vertinanti siūlymą laikinąjį bankų solidarumo mokestį pratęsti neribotam laikui, tačiau svarstytų jo pratęsimą vieneriems metams. ...
-
LEA: kitą žiemą šildymo kainos turėtų būti panašios – priklausys nuo biokuro kainų
Kitą šildymo sezoną centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje turėtų būti panaši, kaip ir praėjusį, jei nesikeis biokuro kainos – iš jo šalyje pagaminama didžioji dalis šilumos energijos, prognozuoja L...
-
LEA: 2030 metais elektra Lietuvoje vidutiniškai turėtų kainuoti iki 6 centų už kilovatvalandę1
Lietuvai iki 2030 metų pasigaminant visą reikalingą elektros energijos kiekį iš šalies viduje esančių atsinaujinančios energijos šaltinių, elektra gyventojams neįskaitant skirstymo ir perdavimo tarifų kainuotų vidutiniška...
-
Tyrimas: Lietuva pagal investicinį patrauklumą pernai smuko į 24-tą vietą4
Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patrauklumą pernai buvo 24–toje vietoje Europoje – keturiomis pozicijomis žemiau nei 2022-aisiais, rodo naujausias bendrovės EY tyrimas „Europe Attractiveness Survey“. ...
-
EIMIN: skiriama 2,4 mln. eurų verslo paslaugų centrams modernizuoti
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 2,4 mln. eurų kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus verslo paslaugų centrams, norintiems automatizuoti savo veiklos procesus. ...