- Mantas Bružas / lnk.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje respondentai, planuojantys pirkti būstą per artimiausius trejus metus, dažniausiai renkasi sostinę arba jos apylinkes. Tuo tarpu Lietuvoje situacija kitokia – Vilnių kaip trokštamo būsto vietą renkasi mažesnė dalis gyventojų.
Apie tai, kokias alternatyvas renkasi lietuviai ir kodėl, plačiau pasakojo „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
– Kiek žmonių vis dar nori gyventi Vilniuje, o kiek renkasi kitus miestus?
– Beveik 50 proc. apklaustųjų per artimiausius trejus metus planuoja įsigyti būstą Kaune, Vilniuje arba jų priemiesčiuose. Tačiau Vilniuje būstą planuoja pirkti tik 30 proc., o priemiesčiuose – vos 7 proc. Pastebima tendencija, kad gyventojai vis dažniau renkasi Kauną ir Klaipėdą. Reikia pabrėžti, kad kalbame apie nuolatinę gyvenamąją vietą, o ne investicinį nekilnojamąjį turtą.
– Kodėl gyventojai renkasi kitus miestus?
– Lūžio taškas įvyko prieš keletą metų, kai išaugo nuotolinio darbo galimybės, leidžiančios žmonėms laisviau rinktis gyvenamąją vietą. Vilnius vis dar išlieka pagrindiniu centru, tačiau, vertinant infrastruktūros plėtrą Kaune ir Klaipėdoje bei mažesnes būsto kainas, vis daugiau žmonių persikelia į mažesnius miestus.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
– Kaip keičiasi būsto kainos Vilniuje?
– Augant pragyvenimo lygiui, būsto kainos taip pat nuosekliai kyla – 2–3 proc. kasmet. Šių metų vasarą vidutinė kvadratinio metro kaina Vilniuje siekė apie 2,6 tūkst. eurų, o Kaune – apie 1,8 tūkst. eurų. Tai yra vienas iš veiksnių, kuris lemia gyventojų sprendimą pasirinkti miestą su mažesnėmis kainomis.
– Ar grįžtantys emigrantai daro įtaką?
– Taip, besikuriantys verslo centrai ir naujos darbo galimybės turi reikšmingą įtaką. Tokie centrai atsiranda ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose rajonuose, todėl tikėtina, kad ateityje nekilnojamojo turto kainos ir pragyvenimo lygis šiuose rajonuose kils.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
– Kuo situacija Latvijoje ir Estijoje skiriasi nuo Lietuvos?
– Latvijoje ir Estijoje pastebima, kad sostinėse koncentruojasi didžioji dalis gyventojų. Šiose šalyse vyrauja vieno miesto dominavimas. Apklaustų klientų duomenys rodo, kad net apie 60 proc. Latvijos ir Estijos gyventojų per artimiausius metus planuoja įsigyti būstą būtent sostinėse.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką Vilnius galėtų padaryti, kad gyventojai nesirinktų kitų miestų?
– Vilnius turi daug galimybių gerinti situaciją. Vienas svarbiausių aspektų yra infrastruktūros plėtra. Pavyzdžiui, transporto kamščiai neretai stebina gyventojus iš mažesnių miestų, o prastesnis susisiekimas gali lemti žmonių apsisprendimą rinktis kitą miestą.
– Ar tai, kad gyventojai persiskirsto per kelis miestus, yra teigiamas ar neigiamas dalykas?
– Manau, kad tai teigiamas procesas. Didžiųjų miestų, kaip ekonominių centrų, augimas leidžia tolygiau vystytis visos šalies ekonomikai. Lyginant su Latvija ir Estija, Lietuva pagal ekonominius rezultatus yra priekyje ir tai rodo, kad pasiskirstymas per kelis miestus duoda naudos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
J. Rojaka: sprendimai dėl PVM lengvatos restoranams nebus greiti
Šių metų pradžioje panaikinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui ir nemažai restoranų užsidarant, Seimo ekonomikos komiteto narė Jekaterina Rojaka sako, kad galimas PVM mažinimas ar kiti sprendimai galėtų būti pr...
-
E. Sabutis: valstybinių kelių fondas galėtų veikti jau 2026 metais (interviu)2
Kandidatas į susisiekimo ministrus socialdemokratas Eugenijus Sabutis sako, kad valstybiniams keliams finansuoti skirtas fondas galėtų būti įkurtas jau 2026 metais. ...
-
Buvusio Telšių karinio miestelio teritorija ruošiama investicijoms
Telšių valdžia planuoja sutvarkyti buvusio karinio miestelio teritorijos susisiekimo infrastruktūrą, pritaikant ją verslo investicijoms. ...
-
SSVA perima statybos, teritorijų ir žemėtvarkos informacinių sistemų priežiūrą1
Nuo sekmadienio statybos, teritorijų ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir informacinių sistemų priežiūra rūpinsis Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), praneša Nacionalinė žemės tarnyba. ...
-
Du trečdaliai gyventojų galvoja, kad reikalai Lietuvoje blogėja6
Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo, kad spalį ir lapkritį du trečdaliai gyventojų padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Lyginant su rugsėju, pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų dalis padidėjo 3 p...
-
Aplinkos projektų valdymo agentūra: dėl daugiabučių renovacijos tikimės gauti per 500 paraiškų
Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) nuo lapkričio 11 d. leidus teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, kreipimųsi dar nesulaukta, informuoja agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Tačiau, ka...
-
Netikėtai pabrango degalai: specialistai atskleidė priežastis19
Netikėtai pabrango degalai, ypač dyzelinas. Degalinių atstovai tikina, kad paprasčiausiai pradėtas tiekti žieminis dyzelinas, esą kainų šuolis – tradicinis. Vis dėlto kainas stebintys ekspertai pastebi, kad degalinėse degalai brango dvig...
-
„Juodojo penktadienio“ karštinė: kada pirkėjai pasimauna ant prekybininkų kabliuko?2
„Juodojo penktadienio“ karštinės pagauti gyventojai skubėjo pirkti. Kai kurie net specialiai ruošėsi: susiplanavo laisvadienius ir net važiavo į didžiuosius miestus, kur didesnis prekių pasirinkimas. Specialistai ragina nepames...
-
Griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje sąlygos2
Nuo sekmadienio griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėją sąlygos, į juos nuo šiol kreiptis gali tik tos valstybės piliečiai, kurioje veikia padalinys. ...
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...