- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas pareiškė, kad rudenį Seime bus aptariami Lietuvos politiniai ir ekonominiai santykiai su Kinija. Pasak Seimo narės Aušros Maldeikienės, komitetas yra gavęs Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis į Lietuvą. Vytautas Bakas šios informacijos nekomentuoja.
„Kaip komiteto vadovas siūlysiu labai rimtai įtraukti į diskusijų planą, tai padarysime bendrai su Europos reikalų komitetu ar Užsienio reikalų komitetu – mūsų santykius su Kinija aptarsime. Kaip valstybė mes turime turėti supratimą apie tai, kokios yra ne tik galbūt naudos, bet ir iššūkiai su šia šalimi. Mes matome, kad JAV su ES atsargiai žiūri, girdime tokias kontraversijas“, – antradienį BNS teigė Vytautas Bakas.
Seimo Audito komiteto narė A. Maldeikienė antradienį pareiškė, kad VSD Seimo komitetui yra pateikęs dokumentą dėl ekonominių santykių su Kinija, jos investicijų į Lietuvą.
„Kiek suprantu, (...) dokumentas yra didesne dalimi susijęs ir liečia (Kinijos – BNS) investicijas į Klaipėdos uostą. Būtent uostų klausimas Europos Sąjungoje ir sukelia didžiausią įtampą, nes Kinija uostais bando apglėbti Europos Sąjungą. O čia jau yra nacionalinio saugumo klausimas“, – spaudos konferencijoje teigė A. Maldeikienė.
„Nuolat akcentuodama užsienio politinius santykius su Rusija ir jos grėsmės klausimą, Lietuva tarsi nesuvokia, kad egzistuoja ir kitas įtampos židinys – Kinija“, – pridūrė parlamentarė.
VSD nepatvirtina, ar Seimo komitetui pateikė pažymą apie galimas Kinijos grėsmes Lietuvai. Departamentas teigia nuolat teikiantis informaciją institucijoms ir aukščiausiems valstybės pareigūnams apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, tarp jų, ir apie Kiniją.
„Detaliau komentuoti negalime dėl Žvalgybos įstatymo ir žvalgybos darbo specifikos apribojimų“, – nurodoma VSD pateiktame atsakyme BNS.
Pasak V. Bako, Lietuvoje mažai diskutuojama apie santykius su Kinija.
„Ir kaip EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS) narė, kaip JAV partnerė, Lietuva – visuomenė, politikai – turi plėsti tam tikrą supratimą, kaip mes turėsime traktuoti tuos ekonominius santykius, tuos iššūkius ir galimybes“, – tvirtino komiteto vadovas.
Jo teigimu, kol kas neapsispręsta, kokia forma tos diskusijos vyks – klausymų ar kita parlamentinės kontrolės forma, pavyzdžiui, diskusija, konferencija, debatai komitetuose.
V. Bakas nekomentavo, ar komitetas yra gavęs informacijos iš valstybės institucijų apie galimas Kinijos investicijų grėsmes.
Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.
Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.
Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prieš kelerius metus prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra sakęs, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą. 2016 metais ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.
Statistikos departamento duomenimis, nuo 1997 metų iki praėjusių metų rugsėjo pabaigos Kinijos bendrovės Lietuvoje investavo apie 117 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...