- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei kas skundžiasi, kad štai lietuviai niekada netaps vyno kraštu, nes šalyje netinkamas klimatas augti Prancūziją garsinančioms cabernet sauvignon ar chardonnay vynuogių veislėms, jie tai daro be reikalo. Tiesa, mūsų šalyje vynuogėms augti iš tiesų nelengva, tačiau, kaip teigia sodininkai, tradicinės lietuviškos vasaros puikiai tinka kitoms uogoms bei vaisiams, o tuo puikiai naudojasi ir lietuvių vyndariai. Tad kokios šių metų lietuviško derliaus tendencijos ir kokią įtaką tai daro mūsų šalies vyno gamintojams?
Lietuvos vyndariams jau darbymetis
Prancūzai, italai, vokiečiai ar portugalai vynui auginamų vynuogių derlių nuima spalį, tam tikrais atvejais - rugsėjo pabaigoje. Tačiau kol taip vadinamo senojo pasaulio vyndariai tik prognozuoja, koks bus derlius bei kokiomis savybėmis pasižymės 2015-ųjų vynas, lietuviai, tiesiogine šio žodžio prasme, jau raško šios vasaros vaisius.
Kaip teigia kartu su vyru Česlovu vyndaryste besiverčianti Tatjana Ramoškienė, daugiau nei prieš dešimtmetį įkurtame pirmame lietuviškame vyno ūkyje, Šilutės rajone, šiuo metu jau verda darbas: „Skiname juoduosius bei raudonuosius serbentus, taip pat vyšnias. Skirtingų uogų kasmet užauginame ir nuskiname nevienodus kiekius, pavyzdžiui, serbentų – apie pusę tonos, o dabar nokstančių aviečių – nuo vienos iki trijų tonų per metus, mat šių uogų vyno pagaminame daugiausiai. Savo eilės dar laukia svarainių laukas.“
Tuo tarpu Lietuvos verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“ vadovaujantis Darius Kviklys sakė, kad nors didžioji dalis uogų (braškių, serbentų, vyšnių) jau nuskintos, prieš akis laukia aviečių, o vėliau ir obuolių derlius.
Nors tikslių skaičių, iliustruojančių, kiek Lietuvos ūkiuose išauginamų uogų yra panaudojama vyno gamybai, nėra, D. Kviklio nuomone, obuolių ir juodųjų serbentų versliniai sodai vyndariams parduoda daugiausiai.
„Obuolių versliniuose soduose visoje Lietuvoje kiekvienais metais nuskinama apie 40-50 tūkst. tonų. Iš jų apie 25 proc. skiriama perdirbimui – tai yra koncentruotų sulčių bei vyno gamybai. Taip pat populiarūs juodieji serbentai. Ko gero, didžiausias šių uogų supirkėjas, panaudojantis jas vyno gamybai, yra „Anykščių vynas“, - pasakojo D. Kviklys.
Derlius geresnis nei pernai
Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovo, lyginant su pernykščiais metas, šių metų uogų derlius didesnis. Tai matyti iš jau nuskintų serbentų kiekio ir dar tik nokstančių aviečių bei obuolių. „Pavasarį nebuvo šalnų – tai viena iš priežasčių, kodėl uogos ir vaisiai mezgėsi sėkmingai“, - paaiškino ekspertas.
Geru derliumi savo ūkyje džiaugiasi ir T. Ramoškienė. Jos teigimu, uogos šiais metais ir drėgmės, ir šilumos gavo pakankamai. „Uogoms kitaip nei žmonėms: kol mes skundžiamės pernelyg mažai saulės bei šilumos dovanojančiais orais, joms tradicinė lietuviška vasara patinka. Svarbiausia, kad neužpuolė nei pernelyg didelės liūtys, nei sausra“, - paaiškino uogas daugiausiai vynui auginanti moteris.
T. Ramoškienė dėl palankaus oro prognozuoja ir ankstyvesnį bei gausesnį nei pernai jau pradėjusių derėti vėlyvųjų aviečių derlių. Obuolių derlius, jos teigimu, taip pat turėtų būti neprastas. „Vaisiai žydėjo ir mezgėsi kai buvo pakankamai drėgmės. Vienareikšmiškai, augalams ši vasara labai patiko“, - įsitikinusi pašnekovė.
Būna ir nesėkmių
D. Kviklio teigimu, nepaisant to, kad uogų bei vaisių augintojams taip pat kartais pasitaiko prastesni metai, uogos panaudojamos vyno gamybai paprastai puikiai auga įvairiuose šalies kraštuose.
„Negalėtumėme griežtai teigti, kur kokios uogos šalyje auga geriau. Čia panašumo į vyno šalis, kurios paprastai suskirstytos į regionus, pasižyminčius tam tikromis ten geriausiai augančiomis vynuogių veislėmis, nelabai yra. Lietuvoje klimatas panašus visur, o kad uogos augtų geriau, ūkininkui užtenka pasirūpinti specialia dirva (vienai uogų rūšiai reikalinga rūgštesnė, kitai – labiau šarminė ir pan.)“, - pasakojo asociacijos vadovas.
Vis tik kasmet užklumpanti nežinomybė, koks bus naujas auginamų uogų derlius, vienija tiek dažniau iš serbentų, vyšnių, aronijų ar aviečių vyną gaminančius lietuvius, tiek ir tradicinį vynuogių vyną spaudžiančius pasaulio vyndarius.
„Būna įvairų metų. Pasitaikius sausroms, daug uogų gali sudžiūti. O esant pernelyg drėgniems orams, kaip buvo prieš keletą vasarų, žūti gali ištisi uogų laukai, – pasakojo T. Ramoškienė. – Buvo toks atvejis, kai ūkyje pasodinome 200 vyšnių medelių, planavome turėti vyšnių sodą ir daryti vyšnių vyną. Tačiau pavasaris ir vasaros pradžia buvo labai lietingi. Laukai patvino ir visos vyšnios žuvo. Tą vasarą turėjome ne tik finansinių nuostolių, žlugo ir planai realizuoti naujo produkto idėją.“
Paklausta, kokios uogos, net ir esant geroms oro sąlygoms, yra lepiausios, kartu su vyru vyno ūkį valdanti moteris įvardijo avietes: „Šios uogos kone jautriausios sausroms bei drėgmei. Jos sausrų metu sunkiai mezgasi, o esant didesnei drėgmei linkusios greitai supūti. Kita vertus, aviečių vynas iš mūsų gaminamų yra pats populiariausias, tad turime dėl ko stengtis.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
55 tūkst. eurų investavę gyventojai liko ant ledo: bėdos dėl saulės elektrinės paaiškėjo tik vėliau1
Savo reikmėms didesnę saulės elektrinę įsirengę joniškiečiai liko it musę kandę. Daugiau nei 50 tūkst. eurų žmonės investavo be reikalo. Tvarkant dokumentus paaiškėjo, kad pagamintos energijos nepriima elektros skirstymo operatorius...
-
Žalia šviesa: Vyriausybė sutinka, kad VERT lanksčiau keistų elektros, dujų kainas
Vyriausybė penktadienį pritarė pataisoms, kurios Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) leistų lanksčiau ir dažniau keisti visuomeninę elektros, gamtinių dujų bei centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų (SND) kainas buitiniams v...
-
Vyriausybė spręs, ar įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Vyriausybė penktadienį spręs, ar įpareigoti finansų įstaigas vartotojams suteikti realią galimybę pasirinkti kredito palūkanų normos rūšį ir gauti paskolas tiek su kintamomis, tiek su tam tikrą laikotarpį fiksuotomis palūkanomis. ...
-
Apeliacinis teismas įpareigojo „Tele2“ peradresuoti „Bitei“ skambučius numeriu 1501
Apeliaciniam teismui nusprendus, kad telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ turi peradresuoti skambučius numeriu 1501 į „Bitės“ aptarnavimo centrą, pastarosios atstovas spaudai Jaunius Špakauskas džiaugiasi teisine pergal...
-
EIMIN: nuo naujų darbo vietų iki maisto nešvaistymo iniciatyvos
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmussen lankėsi Klaipėdoje, kur susitiko su Klaipėdos mokslo ir technologijų parke (KMTP) įsikūrusių inovatyvių įmonių „Omega 365 Lithuania“, „Industrinės sistemos ir in...
-
VMVT sustabdė nelegalią pašarų gamybą ir prekybą
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai nustatė ir sustabdė nelegaliai vykdytą ūkininko veiklą – pašaro gamybą ir prekybą. ...
-
Verslas Seimo pirmininkės prašo inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūrą4
Politikus didinti išlaidas gynybai iki 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) raginantis verslas teigia Seimo pirmininkei perdavęs prašymą tarp partijų inicijuoti Nacionalinio susitarimo dėl gynybos peržiūros procesą. Anot Lietuvos ver...
-
Dalis kauniečių liko be elektros7
Dalis kauniečių priversti laukti, kada Energijos skirstymo operatorius (ESO) pašalins gedimus ir bus atnaujintas elektros tiekimas. ...
-
Premjerė: diskusija dėl bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra pasibaigusi6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad diskusija dėl kitąmet baigsiančio galioti laikinojo bankų solidarumo įnašo pratęsimo nėra baigta, dėl to konsultuojamasi su Lietuvos banku. ...
-
„Via Lietuva“: pradedami tvarkyti trys blogos būklės tiltai Kauno, Rokiškio ir Joniškio rajonuose2
Akcinė bendrovė „Via Lietuva“ toliau tęsia valstybinės reikšmės keliuose esančių tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Artimiausiu metu bus pradėti tiltų per Bytvaną (Kauno raj.), Vyžuoną (Rokiškio raj.) ir Voverkį (Joni&sc...