- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl pandemijos ir karo Ukrainoje sunkumų patiriančiam Lietuvos atvykstamojo turizmo verslui būtina valstybės parama, sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė. Žydrės Gavelienės teigimu, Lietuvai netekus turistų iš Rusijos ir kitų Rytų šalių sektoriui būtina atrasti naujų rinkų, o tam irgi reikia finansinės pagalbos.
„Galime sakyti, kad tai veikia labiausiai išorinės problemos. Pirmas dalykas, tai yra pandemija, visiškai neseniai atsivėrusios sienos, antras dalykas – Rusijos karas Ukrainoje. Tačiau be išorinių problemų turime ir vidinių skaudulių – tai yra nepakankamas Lietuvos turizmo rinkodaros finansavimas“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė kelionių agentūros „Estravel Vilnius“ generalinė direktorė Ž. Gavelienė.
„Tam būtina numatyti lėšas iš valstybės biudžeto ir tam būtini resursai, kad Lietuva šiandien skambėtų garsiai. Taip, kaip mes skambame „drąsi šalis“, norėtume būti ir svetinga šalis, kuri laukia turistų“, – pridūrė ji.
Tikėtina, turistų iš Rusijos arba rusakalbių turistų, kurių mes turėjome apie 50 proc. prieš pandemiją, greitu laiku tikrai neturėsime.
Jos teigimu, šis verslas dėl biurokratinių kliūčių negavo jokios nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms skirtos subsidijos, todėl įmonėms reikalinga pagalba išlaikant darbuotojus, taip pat ieškant naujų rinkų.
„Kodėl būtina persiorientuoti į kitas rinkas? Todėl, kad, tikėtina, turistų iš Rusijos arba rusakalbių turistų, kurių mes turėjome apie 50 proc. prieš pandemiją, greitu laiku tikrai neturėsime. Todėl būtina atrasti naujas rinkas, kad būtų užpildyta infrastruktūra ir būtų gauti tie patys milijardai pajamų, kaip buvo prieš pandemiją“, – teigė turizmo sektoriaus atstovė.
Anot jos, užsienio turistų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei 70 proc.
Statistikos departamento duomenimis, užsieniečių kelionių su nakvyne skaičius Lietuvoje pernai, palyginti su 2020 metais, išaugo 1,2 proc. iki 947,6 tūkst., o vienadienių keliautojų sumažėjo 14,8 proc. ir siekė 1,15 mln.
Ž. Gavelienės teigimu, patyrusių darbuotojų poreikis – didžiausias iššūkis sektoriuje. Jos teigimu, kelionių organizavimo versle dabar dirba 1770 žmonių – beveik perpus mažiau nei prieš pandemiją, kai jų buvo daugiau nei 3300.
„Didžiausias iššūkis visoje turizmo industrijoje yra darbuotojai, turintys patirtį. Mes taip lengvai apmokyti darbuotojų negalime. Reiškia, mes netekome 50 procentų darbuotojų. Mūsų darbas nepalengvėjo (...) Mums darbo yra daugiau, kurį turime padaryti, žmonių turime mažiau, o pritraukti į turizmą žmonių nėra taip paprasta“, – teigė Ž. Gavelienė.
Pasak jos, dalis darbuotojų buvo atleista, dalis sumažėjus atlyginimui darbą paliko patys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...
-
D. Kreivys iš naujojo ministro tikisi darbų tęstinumo10
Darbą baigiantis energetikos ministras Dainius Kreivys viliasi, kad sekantis Energetikos ministerijos vadovas toliau tęs vykdytus darbus, įgyvendins pradėtus projektus. ...
-
ES teismas atmetė Lietuvos ieškinį dėl 13 mln. eurų sumažintos paramos žemės ūkiui
Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) atmetė Lietuvos ieškinį Europos Komisijai (EK) dėl jos sprendimo daugiau nei 13 mln. eurų sumažinti paramą šalies žemės ūkiui. ...