- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Laukia pokyčiai ir didesni mokesčiai: dvejus metus ruošta, pagaliau pristatyta nauja mokesčių reforma, sukėlusi daug diskusijų, netgi pasipiktinimą. Pokyčiai susiję su gyventojų pajamų mokesčio tarifu, naikinamomis lengvatomis, numatytas nekilnojamojo turto mokestis. Kokie šios reformos privalumai ir trūkumai, LNK žurnalistai teiravosi ekonomisto Žygimanto Maurico.
– Kodėl nauja mokesčių reforma sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją?
– Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje, to horizontalaus lygiagretumo, kad panašias pajamas uždirbantys asmenys būtų apmokestinti panašiu tarifu. Dabar mes staiga žiūrime, kad atsiranda trys tarifai. Tada bandoma viską aplopyti, pridedami dar kažkokie papildomi tarifai pajamoms, kurios viršija 5 vidutinius darbo užmokesčius per mėnesį. Tada dar atsiranda papildomų tarifų. Kyla klausimas, ar tikrai tikslas buvo supaprastinti mokesčių sistemą. Susidaro įspūdis, kad tikslas buvo labiau padidinti mokesčius ir padaryti juos progresyvesnius, bet taip reikėtų ir sakyti.
– Pagal individualią veiklą (IV) dirbantiems atrodo, kad valdžia mano, jog jie per mažai moka mokesčių, nepaisant infliacijos, paskolų iššūkių ir t. t. Sako, kad esate „gyvulių ūkis“ ir mes čia jums viską pareguliuosime...
– Būtų pakakę suvienodinti tarifus. Jei kalbėtume, kad IV nori prilyginti darbo santykiams, tas vienodinimas vyksta į viršutinę pusę.
– Bet tai – nesąmonė. Tai gal dirbantys pagal darbo sutartis moka per daug mokesčių ir juos visiems reikėtų mažinti?
– Nemaža dalimi galima su jumis sutikti, nes tikslas buvo sumažinti su darbo santykiais susijusius mokesčius ir perkelti tą mokesčių naštą turto pajamoms, vartojimo pajamoms ir kitoms. Taigi apžvelgiant susidaro įspūdis, kad dabar mes turime labiau mokesčių didinimo reformą, o ne mokesčių išskaidrinimo ir ekonomikos augimui palankią reformą. Reikia pastebėti, kad konkurencija dėl darbuotojų yra milžiniška. Jeigu mes liksime su pakankamai dideliais ir sudėtingais apmokestinimais būtent individualios veiklos arba darbo santykių, mes galime prarasti konkurencingumą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kai – infliacija, brangiausios maisto kainos Europoje, ar dabar laikas tokiems pokyčiams?
– Niekada nebūna to geriausio laiko. Aišku, tie tarifai neįsigalios čia ir dabar. Jie bus dar diskutuojami ir dar klausimas, ar įsigalios. To visuotinio erzelio sukėlimas irgi neaišku, ar pati geriausia strategija.
– Advokatai, notarai dažniausiai dirba pagal verslo liudijimus ir žinome, kiek jie uždirba. Jeigu vieno sektoriaus žmonės gauna dideles pajamas, gal toks mokesčių užkrovimas kitokios srities darbuotojams yra neadekvatus, netolygus? Tai toliau naikinamas tas „gyvulių ūkis“?
– Neseniai buvo pristatytas tyrimas, kad Lietuva turi labai daug skirtingų mokestinių režimų. Čia, matyt, yra ta pradžių pradžia – reikėtų labiau sumažinti jų skaičių. Tai padėtų pasiekti didesnį mokestinį teisingumą. Antras žingsnis – suvienodinti tarifus, kad kiek įmanoma jie taptų aiškesni ir skaidresni. Tuomet gal trečias jau būtų žingsnis – didinti arba mažinti kažkokias būtinąsias išlaidas tam, kad laiptelis po laiptelio žmonėms viskas taptų skaidriau ir suprantamiau.
Manau, gyventojai tikėjosi didesnio skaidrumo mokestinėje sistemoje.
– Lietuva skundžiasi, kad per metus netenka 15 tūkst. žmonių, kurie emigruoja. Ar ši mokesčių reforma skatins gyventojus toliau skaidriai dirbti Lietuvoje? Gal kai kurie „individualistai“, dirbantys pagal IV, perkels savo įmonę į kitą kaimyninę šalį, kur mokesčiai mažesni. Ar tokia grėsmė yra?
– Bendrąja prasme tokia grėsmė yra, ypač dėl nuotolinio darbo, tokių išplaukusių sienų. Reikia šaliai turėti konkurencingą darbo santykių apmokestinimą. Ši reforma turėjo būti orientuota į mokesčių mažinimą. Arba išimtinais atvejais, kur yra didžiulis disbalansas, dalį galbūt galima padidinti. Ir tada dalį mokesčių perkelti kitiems mokesčiams, pavyzdžiui, ekologiniams, nekilnojamojo turto ir pan.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: PSD skolininkai antstoliams nebus perduodami4
Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. ...
-
Nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono gyventojams – 152 tūkst. eurų
Vyriausybė skyrė 152 tūkst. eurų pernai vasarą nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono savivaldybės gyventojams susiremontuoti namų stogus. ...
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms5
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija5
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai22
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu17
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...