- Goda Vileikytė, Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikams kovą pirmą kartą šiemet fiksavus išankstinę mėnesio defliaciją, analitikai teigia, kad tai lėmė pigusi elektra, dujos ir šilumos energija. Vieni sako, kad metinė infliacija kovą pasiekė dugną ir balandį ji vėl augs, kiti prognozuoja, jog šiais metais šalyje bus apie 0,2 proc. vidutinė metinė defliacija.
„Pagrinde besitęsiančios tendencijos energetikos prekių kainų, nes matome, kad toliau pinga elektra, gamtinės dujos – energetinių kainų nuosmukis, jis persiduoda ir kitoms paslaugų ir prekių grupėms. Visų pirma – maisto kainoms. (....) Maisto kainos kad ir nežymiai, pamažu mažėja. Tas mažėjimas nėra toks, koks galėtų būti, bet jis yra“, – trečiadienį BNS sakė „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, mėnesio defliacijos kovą Lietuvoje nebuvo bent dešimtmetį.
„Kad išvis turėtume kovą mėnesinę defliaciją (...), seniai nebuvo – 10 metų, kiek pamenu, kad kovą būtų mėnesinė defliacija. Tikrai tie paskelbti infliacijos rodikliai, ypač kalbant apie metinę, buvo mažesni nei tikėjomės“, – BNS trečiadienį sakė T. Povilauskas.
Jo teigimu, mėnesinį kainų indekso pokytį labiausiai lėmė vasarį gerokai sumažėjusi elektros kaina, taip pat atpigusi šiluma bei dyzelinas.
„Degalai, dyzelinas yra akivaizdžiai atpigę kovą, lyginant su vasariu, daugiau nei tikėjomės. Šilumos kaina pinga ir kad kovą ji atpigo, lyginant su vasariu, yra akivaizdu. Nemažas efektas atėjo ir mėnesiniam pokyčiui turėjo apie 0,3 proc. elektros kainos. Jos ateina mėnesiu vėliau, tai yra, į kovo duomenis įskaičiuota, kiek kito elektros kaina vasarį“, – aiškino T. Povilauskas.
Pasak ekonomisto, istoriškai kovą fiksuojama apie 0,7 proc. mėnesio infliacijos mediana – ji nežymiai kyla pirmiausia dėl brangstančių naujo sezono drabužių ir avalynės.
Vis dėl to, Ž. Maurico teigimu, vartotojai kainų kritimo kol kas nejaučia – maisto kainos smuko per mažai, o energetikos išteklių kainų kritimą jie pajustų, jei nuosmukis siektų bent 10 proc.
Vartotojai nejaučia didelio kainų sumažėjimo, nes pagrindinė kategorija, kurioje kainos krito ženkliai, yra energetika, tačiau jos parduotuvėje nenusipirksi.
„Vartotojai nejaučia didelio kainų sumažėjimo, nes pagrindinė kategorija, kurioje kainos krito ženkliai, yra energetika, tačiau jos parduotuvėje nenusipirksi. Tai tiesiog žmonės moka mažiau už komunalines paslaugas keliais procentais, o turint omeny, kad kilimas buvo labai ženklus, ypač per pastaruosius keletą metų, tai žmonės dar nevisiškai yra įpratę prie tų aukštų kainų ir turėtų kritimas būti ženklesnis, kad gyventojai pajustų. Bent 5 proc., idealiai – 10 proc.“, – aiškino Ž. Mauricas.
„Bet, mūsų vertinimu, yra potencialo, kad tiek (bent 5 proc. – BNS) galėtų nukristi maisto kainos, turint omeny tai, kad, kaip minėjau, energetinių žaliavų kainos pakrito ir dar neabejotinai pakris“, – pridūrė jis.
T. Povilausko manymu, energetinių išteklių pigimas ir pajamų augimas galėtų paskatinti vartojimą.
„Tai, kad energetika pinga, ji toliau lemia, kad tie kainų pokyčiai džiugina vartotojus. Turint omenyje, kad pajamų augimas lieka stiprus, tai daro teigiamą įtaką namų ūkių vartojimui, nes vis tiek pinganti energetika, be to, (...) nebrangsta maistas, nebedaro įtakos infliacijai“, – teigė T. Povilauskas.
Balandį metinė infliacija vėl augs, galima metinė defliacija
T. Povilauskas prognozuoja, kad balandį metinė infliacija padidės: „Balandį mūsų projekcijose tikėtina, kad metinės infliacijos dugnas buvo kovą ir balandį metinė infliacija bus jau šiek tiek didesnė.“
Ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad šiais metais bus vidutinė metinė defliacija, kuri sieks 0,2 proc. Anot jo, tam didžiausios įtakos turės toliau krentančios energetikos kainos.
„Mes prognozuojame neigiamą, minus 0,2 vidutinę metinę infliaciją, simboliškai neigiamą palikome. (...) Tarkime, šią vasarą tiek gamtinės dujos, tiek elektra, tikėtina, kainuos ženkliai mažiau negu kainuoja dabar ir ženkliai mažiau, nei kainavo praeitais metais. Čia dar ir su Lietuvos specifika susiję, nes mes daug investuojame į atsinaujinančią energetiką. Ypač, jei bus daug saulės ir vėjo, tai ta kaina nebus didelė“, – sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, restoranų ir maitinimo įstaigų kainos šiemet kristi neturėtų, tačiau kitų paslaugų kainos nebeaugs taip sparčiai.
„Mes matysime toliau tokius mažėjančios infliacijos, netgi defliacinius procesus dar kurį laiką, nes ekonomika, panašu, kad atsigaus“, – sakė ekonomistas.
„Automobilių kainos, tikėtina, prasidės kainų mažėjimo ciklas ir ryškus, kainos gali nukristi ir iki 10 proc.“, – pridūrė Ž. Mauricas.
Valstybės duomenų agentūra skelbia, jog išankstinė mėnesio defliacija kovą siekė 0,1 proc., išankstinė vidutinė metinė infliacija – 4,8 proc. o metinė infliacija – 0,3 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija4
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai21
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu15
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...
-
G. Nausėda: Sakartvelas tolsta nuo europinių idealų19
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Sakartvele šiuo metu svarstomas „užsienio įtakos“ įstatymas šaliai sudaro kliūčių toliau eiti eurointegracijos keliu. ...
-
Kaunas pirmadienį baigia šildymo sezoną4
Balandžio 29 d. Kauno mieste baigiamas šildymo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalio 16 dieną. Kaip įprasta, kauniečiai už šilumą mokėjo vieną mažiausių kainų šalyje – visą šildymo sezoną ji buvo mažesn...
-
A. Širinskienė mano, kad Seimas pavasarį pritars pelno mokesčio didinimui gynybos tikslams2
Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė mano, kad parlamentarai susitars dėl pelno mokesčio kėlimo gynybos reikmėms iki šios parlamento kadencijos pabaigos. ...