- Goda Vileikytė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Likus trims savaitėms iki Kalėdų prekybininkai teigia, kad šiais metais gyventojai Kalėdų eglutes pradėjo pirkti anksčiau nei paprastai.
Miškų urėdija sako, kad perkančiųjų gyvas kalėdines eglutes skaičius auga.
„Šiais metais tikimės parduoti panašiai kaip ir pernai, o galbūt ir truputį daugiau, nes šiuo metu ryški tendencija, kuomet vertinama ir renkamasi vietinė produkcija, be t, mūsų medelynuose sodmenys yra išauginami profesionalų, savo darbą puikiai išmanančių žmonių“, – komentare BNS nurodė Valstybinių miškų urėdijos atstovė Valdonė Ugianskienė.
Pasak jos, šiemet urėdija skambučių dėl eglučių sulaukė daug anksčiau nei įprastai – lapkričio 20-ąją.
„Ankstyvą pirkėjų aktyvumą lemia ir privataus sektoriaus ankstyva kalėdinė prekyba“, – teigė ji.
Miškų urėdijos duomenimis, 2022 metais Lietuvoje parduoda apie 10 tūkst. kalėdinių medelių ir šakų, o 2021 metais šis skaičius buvo 20 proc. mažesnis (8 tūkst.).
Plungės Kalėdinių eglučių ūkio vadovė Jurgita Puporienė sako, kad žmonės, kurie renkasi gyvas kalėdines eglutes, dažniausiai labiau rūpinasi namų puošyba. Anot jos, jie yra linkę išsirinkti eglutes dar nenukirstas ir apžiūrėti jas medelyne. Jos teigimu, gyvų eglučių rinka keičiasi nedaug.
„Keičiasi klientai, nėra kad populiarėtų ar nepopuliarėtų. Vieni kiekvienais metais grįžta, kiti ne. Vaikai, būna, užauga, tada nebeperka, bet naujų klientų atsiranda“, – BNS sakė ji.
Anot J. Puporienės, pastaruoju metu pastebima tendencija, kai žmonės neskiria kėnių ir eglučių.
Mačių medelyno vadovas Vytenis Mačys sako, jog kėniai perėmė dalį gyvų eglučių pirkėjų rinkos.
„Kėniai jie pas mus neauga, bet jie didelę dalį klientų perėmė, ypač net kas paprastas eglutes, lietuviškas, puošdavo, dabar kėnius puošia. (..) Jie anksti labai kertami, bet labai greitai sudžiūsta, (...) o taip jie gražiai atrodo, tie spygliai ilgi, jų spalva graži ir jie pigiau kainuoja. Dideliais kiekiais turbūt užsieny augina ir čia gali atvežt už pigiai“, – BNS sakė V. Mačys.
„Turbūt jau keli metai anksčiau pradėjo (pirkti kalėdines eglutes – BNS) ir dabar jau labai stipriai neankstėja. Mėnesis iki Kūčių prasideda viskas. (...) Prieš 10 metų prieš dvi savaites iki kūčių ieškodavo, per dvi savaites dabar pasistūmė“, – pasakojo ūkininkas.
Jo teigimu, eglučių vazonuose parduodama maždaug tiek pat, kiek ir nukirstų.
Prekybos tinklai: eglutės perkamos anksčiau
„Šiemet žmonės kur kas anksčiau pradėjo dairytis dovanų ir kalėdinių dekoracijų, o ir kai kurie pradėjo eglutes puošti namuose dar lapkričio mėnesį, kas anksčiau rečiau pasitaikydavo“, – BNS teigė prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
„Šiemet puansetijų ir mažesnių kalėdinių medelių pardavimai yra dvigubai didesni, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu“, – nurodė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Prekybos centro „Senukai“ atstovai teigia, kad eglučių pirkėjų įpročiai išliko tie patys.
„Mūsų pirkėjai jau aktyviai ruošiasi artėjančioms šventėms, jau rūpinasi ne tik kalėdinėmis dekoracijomis ir dovanomis, bet ir svarbiausiu simboliu – Kalėdų eglute“, – komentare BNS teigė „Senukų“ vyriausioji projektų vadovė Vaida Sindaravičiūtė-Kuosė.
„Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS teigė, kad dažniausiai žmonės daugiau perka dirbtines eglutes, ne tikras.
„Lyginant su gyvomis eglutėmis, dirbtinų eglių įprastai yra nuperkama maždaug du kartus daugiau. Dirbtinė eglutė yra ilgalaikė namų puošybos priemonė, todėl pirkėjai jas naudoja ir keletą metų, o atsinaujinimui dažniau keičia žaisliukus ir girliandas“, – komentare sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Dirbtinės eglės populiaresnės tarp tų, kurie ketina žaliaskarę puošti anksčiau – gyvi medeliai – tie, kas puoš vėliau“, – pridūrė „Rimi“ atstovė.
E. Krasauskienė taip pat pridūrė, kad šiais metais dauguma pirkėjų kalėdoms yra pasiruošę išleisti daugiau arba tiek pat, kaip ir pernai.
„Apklausėme beveik 900 pirkėjų, kurių 47 proc. teigia, kad jų Kalėdų biudžetas bus toks pats, kaip praėjusiais metais, o 27 proc. apklaustųjų ketina išleisti mažiau“, – nurodė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...