„Didėjantys neįgaliųjų ir ribotos judėsenos keliautojų skaičiai rodo, kad judame tinkama kryptimi. Siekiame suteikti galimybes keliauti visiems, todėl Lietuvos oro uostuose daugėja tokiems keleiviams pritaikytos įrangos, tobuliname jiems skirtas paslaugas bei savo personalo kvalifikacijas.

Visi trys šalies oro uostai negalią turintiems keleiviams teikia pasitikimo bei palydėjimo paslaugas, personalas pasirūpina reikiamomis atvykimo ir išvykimo procedūromis, palydi iki vietos lėktuve arba iki išvykimo transporto atskridus į oro uostą“, – pasakoja Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė.

Vilniaus oro uoste keliaujančių neįgaliųjų skaičius per praėjusius metus išaugo 30 procentų, Kaune – 55 proc., Palangoje – 62 proc.

R. Petraitienės teigimu, neįgaliųjų ir ribotos judėsenos asmenų palydos paslaugos yra nemokamos. Tokie keleiviai be eilės aptarnaujami atliekant registracijos, aviacijos saugumo patikros bei pasų kontrolės procedūras. Vilniaus ir Kauno oro uostuose neįgaliesiems ir ribotos judėsenos keleiviams nuvežti iki orlaivio naudojama speciali transporto priemonė „Ambulift“. Artimiausiu metu bus atnaujinamos ir Palangos oro uosto neįgaliųjų keleivių aptarnavimo priemonės.

Pasak keleivių patirties valdymo ekspertės, negalią turintys keleiviai, kuriems reikalinga pagalba, paslaugas gali užsisakyti iš anksto. Likus ne mažiau kaip 48 val. iki skrydžio, jiems reikėtų informuoti oro linijas, su kuriomis keliauja arba kelionių organizatorių, iš kurio įsigijo skrydžio bilietus.

Tiesa, net jeigu apie paslaugas nebus iš anksto informuojama, prireikus, jos vis tiek bus suteiktos. Tik tokiu atveju gali tekti kiek ilgiau palaukti, kol keleivį pasitiks tam specialiai apmokyti darbuotojai.

„Vien techninių įrengimų ar transporto priemonių neužtenka. Mūsų visuomenėje dar trūksta įgūdžių bendraujant su neįgaliaisiais. Tačiau šią situaciją keičiame – tiek naujiems, tiek jau ilgiau oro uoste dirbantiems darbuotojams periodiškai rengiame mokymus. Mūsų įsitikinimu, gebėjimas tinkamai elgtis ir bendrauti su visais oro uostų keleiviais – būtina kiekvieno mūsų komandos nario kompetencija“, – teigia R. Petraitienė.

Anot jos, Lietuvos oro uostai, siekdami kuo geriau atitikti ribotos judėsenos bei keleivių su negalia poreikius, bendradarbiauja su neįgaliųjų organizacijomis, kurios siūlo tinkamiausias infrastruktūros ir kitas tobulinimo priemones. Tai jau duoda rezultatų – ribotos judėsenos ir specialiųjų poreikių turinčių keleivių daugėja ir jiems vis lengviau patenkinti norą keliauti.