- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos valstybinė branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ ir su ja susijusios įmonės siekia dalyvauti uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) procesuose – ieško būdų dalyvauti pirmojo ir antrojo reaktorių ir kitų sistemų išmontavimo projektuose, skelbia naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo ataskaita.
Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ įmonės supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“.
„Matome, kad tai yra „Rosatom“ įmonės, stengiasi dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesuose, įsitinklinti ten, gauti tam tikros informacijos ir bandyti įtakoti tam tikrus procesus. „Rosatom“ įvardiname kaip įmonę, kuri užima „Gazprom“ vietą ir tai valstybės įrankis, kuris yra pakankamai pavojingas ir galintis paveikti procesus mūsų valstybėje, dalyvaujant atominės elektrinės uždarymo procesuose“, – ataskaitos pristatyme teigė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų ataskaitoje nurodoma, kad „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų. Civilinė branduolinės energijos pramonė yra pagrindinė korporacijos veiklos sritis, tačiau „Rosatom“ tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo.
„Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu“, – skelbia ataskaita.
Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu.
Anot jos, beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“ įmonėmis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė. Pagrindiniai motyvai – finansiniai interesai, galimybės gauti darbų „Rosatom“ projektuose ir siekis palaikyti asmeniniu lojalumu ir draugyste grįstą bendradarbiavimą.
Pasak žvalgybos, ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.
Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.
Teigiama, jog tokios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos kompanijomis Vakarų šalyse.
„Tokios Lietuvos įmonės joms prisistato kaip patikimi vietiniai partneriai, galintys suteikti nepakeičiamas, finansiškai patrauklias paslaugas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą“, – skelbia žvalgybos ataskaita.
Anot jos, ryšiai trečiosiose šalyse su „Rosatom“ nuslepiami.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Ant VERT stalo – nauji elektros bei dujų tarifai3
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina patvirtinti maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą5
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...