- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baltijos jūros žvejai nori masiškai pjaustyti savo žvejybos laivus ir už prarastą verslą gauti kompensacijas.
Masinis laivų pjaustymas
Iš 15-os Baltijos jūroje žuvis gaudančių bendrovių net 13-a įmonių norėtų pjaustyti laivus. Iš 22 laivų jos norėtų supjaustyti net 18.
Praėjusiais metais buvo patvirtintos žvejybos Baltijos jūroje perleidžiamosios teisės. Tarp žvejybos galimybių yra didžiulis disbalansas. Dauguma žvejybos įmonių turi tiek mažai kvotų, jog negali laivams užtikrinti pelningos žvejybos.
Apie 20 proc. laivų šiuo metu iš viso nenaudojami. Kiti naudojami itin pasyviai
„Žvejybos galimybės kasmet yra mažinamos, o žvejybos produktų kainos rinkoje nedidelės. Palyginus 2014 ir 2017 m. matyti, kad Lietuvai skirtos menkių žvejybos galimybės sumažintos per pusę, o daugiau nei 60 proc. strimelių ir šprotų žvejybos galimybių priklauso dviem ūkio subjektams“, - aiškino dalis žvejų.
Juos išgąsdino ir tai, kad tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos pateiktose rekomendacijose 2018 m. siūloma dar 25 proc. mažinti menkių žvejybos galimybes. Žvejams tai bus katastrofa. Per pastaruosius metus kelios žvejų bendrovės jau bankrutavo.
Nepavyksta gauti kompensacijų
Žvejai mano, kad mažėjant žvejybos galimybėms, iš tų milijonų, kuriuos ES skiria šalims iš žvejybos fondo, turėtų būti numatyta parama ir pasitraukimui iš žvejybos verslo.
Tokia galimybe, kaip tikina žvejai, pasinaudojo latviai. Parama galėtų naudotis ir Lietuvos žvejai. Tačiau Lietuvos žuvininkystės valdininkai iki šių metų pabaigos turėtų suderinti su ES kompensacijų tvarką.
Panašu, kad Lietuvos valdininkai to nesirengia daryti. Mat pastaruosius metus Briuseliui nuolat buvo teikiamos ataskaitos, kad žvejybos situacija Lietuvoje yra gera, sistema subalansuota.
Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės valdyboje esantis, bet nieko bendro su kvotų skirstymu neturintis šių eilučių autorius situaciją paprašė pakomentuoti už žvejybą atsakingą žemės ūkio viceministrą Artūrą Bogdanovą.
„Tam, kad pjaustyti laivus rinkoje turi būti disbalansas. Šiai dienai mes turime subalansuotą laivyną. Norėtume padėti žvejams, bet mūsų galimybės ribotos. Deramės su ES, bet ir senosioms šalims nepavyksta gauti kompensacijų laivams pjaustyti. Bandysime ieškoti, kaip kompensuoti žvejams už jų prastovas“, - aiškino A.Bogdanovas.
Siuntė iškreiptą ataskaitą?
Dauguma žvejų mano, kad dėl žvejybos subalansavimo Lietuvos valdininkai ES nuolat teikė iškreiptą ataskaitą.
Žvejai yra parengę kreipimąsi į Europos Komisiją, kur teigia, kad „Lietuvos 2016 m. ataskaita apie žvejybos galimybės ir žvejybos pajėgumo subalansavimą paruošta nepilna, nebuvo duomenų apie menkių išteklius, o ekonominiai rodikliai nustatyti vadovaujantis 2015 m. duomenimis“.
Skunde išdėstyta, kad Lietuva nesilaiko ES bendrosios žvejybos politikos. Ji numato, kad šalys turi turėti ekonomiškai gyvybingus žvejybos laivynus. Tuo tarpu Lietuvoje iš 15-os Baltijos jūros žvejybos įmonių dėl per mažo kvotų kiekio žvejyba negalima arba apribota net 6 įmonėse.
„Lietuva kasmet Europos komisijai teikia ataskaitas apie žvejybos laivynų pajėgumo subalansavimą su žvejybos galimybėmis. Nustačius, jog nors viename iš sektorių yra žvejybos pajėgumo ir žvejybos galimybių nesubalansuotumas, valstybės narė privalo sudaryti veiksmų planą disbalansui pašalinti“, - teigiama žvejų kreipimesi.
Kreipimesi į EK taip pat teigiama, kad Lietuvos žvejai yra smarkiai nukentėję dėl Rusijos embargo. Dėl to tris kartus yra sumažėjusios šprotų ir strimelių kainos. Žvejai prašė ne tik pasitraukimo iš verslo kompensacijų, bet ir kompensuoti Rusijos embargo pasekmių sukeltus nuostolius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atostogų išsiilgę lietuviai turėtų paskubėti: tiesiog jau renkasi iš to, kas yra likę3
Vasara jau ant nosies, o kartu su ja daugėja svajonių apie atostogas. Tačiau kelionių organizatoriai pripažįsta, kad ne visi gaus savo išsvajotas atostogas, nes kelionių kainos kyla, o paskutinės minutės pasiūlymai gali lūkesčių ir nepateis...
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas17
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...