Estijos finansų priežiūros institucija: „BaltCap“ fondo neprižiūrime

Lietuvos banko (LB) atstovams pareiškus, kad už Šarūno Stepukonio valdyto fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdymo įmonės priežiūrą atsakinga Estijos finansų priežiūros institucija, pastaroji teigia nekontroliuojanti nei šio fondo, nei jo valdytojos.

Be to, jos atstovė teigia, jog nusikaltimai, susiję su iššvaistytomis fondo lėšomis, turėtų būti tiriami Lietuvoje.

Estijos finansų priežiūros ir sprendimų priėmimo institucijos „Finantsinspektsioon“ komunikacijos vadovė Eva Vahur BNS teigė, kad infrastruktūros fondą valdo įmonė „BaltCap Infrastructure Management“, kuri nebuvo ir nėra prižiūrima šios institucijos, nes neturi licencijos.

„Mūsų turimais duomenimis, pinigai tariamai buvo pasisavinti iš bendrovių, į kurias investavo „BaltCap Infrastructure Management“ valdomas fondas. Pažeidimai padaryti 2018–2023 metais. „BaltCap Infrastructure Management“ nebuvo ir iki šiol nėra prižiūrima „Finantsinspektsioon“, – komentare BNS sakė E. Vahur.

Anot jos, įstatymai nenumato prievolės institucijoms prižiūrėti nelicencijuotų fondų valdytojų.

„Nelicencijuotų smulkių fondų valdytojų ir jų investicinių fondų pagal įstatymus neprižiūri jokios finansų priežiūros institucijos“, – teigė E. Vahur.

Ji patvirtino, kad „BaltCap Infrastructure Management“ Estijoje neturi fondų valdymo licencijos. 

LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas trečiadienį sakė, kad už infrastruktūros fondo, iš kurio įmonių Š. Stepukonis pasisavino bei pralošė milijonus eurų, valdymo įmonių priežiūrą atsakinga Estijos institucija. Jis patvirtino, kad Estijoje registruota „BaltCap Infrastructure Management“ neturi licencijos.

E. Vahur teigimu, Estijoje registruota „BaltCap“ fondų valdymo įmonės licenciją gavo pernai rugpjūčio 7 dieną, tačiau ji nesusijusi su fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ valdymu.

„BaltCap“ gavo fondų valdymo įmonės licenciją. „BaltCap Infrastructure Management“ nėra ta pati bendrovė, kaip „BaltCap“. Pažeidimai padaryti prieš „BaltCap“ gaunant licenciją“, – aiškino E. Vahur.

Prievolė licencijuoti – pasiekus 0,5 mlrd. eurų vertę

V. Cibas penktadienį aiškino, kad Estijoje registruota „BaltCap Infrastructure Fund“ valdymo įmonė privalo registruotis ir pranešti apie savo valdomą turtą, bet tačiau alternatyvaus investavimo fondus valdančios įmonės nėra prižiūrimos.

„Tokios įmonės, kurios valdo alternatyvaus investavimo fondus, jos turi registruotis ir pranešti apie savo valdomus fondus. Tai ta valdymo įmonė yra registruota Estijoje, tačiau ji nėra prižiūrima Estijos priežiūros institucijų“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė V. Cibas.

Anot jo, fondų valdymo įmonės kasmet privalo pateikti informaciją apie fondų dydį, o kai jis pasiekia 0,5 mlrd. eurų vertę,  bendrovė turi gauti licenciją ir būti prižiūrima.

Formaliai žiūrint, pagal įstatymo reikalavimus, tai šiuo metu nei fondas prižiūrimas, nei įmonė.

„Tas neprižiūrima nėra visiškai absoliutus atsakymas, nes registracija yra ne šiaip sau sugalvota, o tam, kad tokios įmonės, kurios valdo neprižiūrimus fondus, alternatyvaus investavimo fondus, jos kas metus pateiktų priežiūros – Estijos šiuo atveju – institucijai informaciją, kokio dydžio šie fondai yra“, – sakė V. Cibas.

„Kai visi tos valdymo įmonės fondai pasiekia pusę milijardo eurų dydį, tada tokia įmonė įgyja prievolę gauti licenciją ir nuo tos licencijos gavimo tokia įmonė tampa prižiūrima“, – teigė jis.

V. Cibo teigimu, priežiūros institucijos stebi, kada fondų valdymo įmonėms atsiranda pareiga turėti licenciją: „Formaliai žiūrint, pagal įstatymo reikalavimus, tai šiuo metu nei fondas prižiūrimas, nei įmonė. Bet Estija pačią įmonę stebi, kad iš anksto numatytų, kada atsiras tai įmonei prievolė turėti licenciją“.

Estai pinigų dingimo netiria

„BaltCap Infrastructure Fund“ buvęs partneris Š. Stepukonis įtariamas pasisavinęs bei pralošęs daugiau nei 30 mln. eurų fondo įmonių lėšų. 

Anot E. Vahur, šie veiksmai turėtų būti tiriami Lietuvoje.

„Atkreipiame dėmesį, kad nusikalstamo pobūdžio įvykiai turėtų būti ir bus tiriami baudžiamosiose bylose, kurios, mūsų žiniomis, pradėtos Lietuvoje“, – teigė ji.

Tuo metu Estijos Finansų ministerijos finansinės žvalgybos padalinys BNS pranešė tyrimo neatliekantis – jis tik analizuoja ir tikrina informaciją apie įtarimus dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, o nustatęs nusikalstamos veikos požymių perduoda medžiagą teisėsaugai.

„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja mus saugoti bet kokią informaciją, kurią galime analizuoti arba perduoti tyrimo institucijoms“, – teigiama padalinio komentare BNS.

Europos prokuratūra vasario 1-ąją pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl ne mažiau kaip 27 mln. eurų pasisavinimo. Paskelbta tarptautinė jo paieška.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis sako, jog Š. Stepukoniui pareikštų ieškinių suma viršys 30 mln. eurų, kurie galėjo būti išleisti ne tik lošimams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

as

as portretas
pas mus nauja banga ateina,aplamai niekas nevyksta,bet kai atsitinka koks nors ivykis,tada kiekviena diena per tv ir t t kartuojama ivykis bus istirtas ir rezultatus pranesime

aha

aha portretas
o kodėl koncervai nepaleidžia savo mėgiamo arkliuko, kad čia rusų darbas...(((

?

? portretas
Ar mafija jau yra legalizuota ekonominė struktūra?
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių