Lietuvos miškams veisti ir puoselėti numatyta ES parama

  • Teksto dydis:

Artėjant pavasariui ir naujo sezono pradžiai, Lietuvos miškininkai jau planuoja darbus. Tačiau miško veisimas ir jau įveisto miško priežiūra reikalauja ne tik žinių, bet ir finansinių resursų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) primena, kad galima gauti ES paramą miško plotų plėtrai bei miškų gyvybingumui gerinti. Parama gali būti teikiama miško veisimui, įveisto miško priežiūrai, apsaugai ir ugdymui, o taip pat jau įveisto, bet nuo ekstremalių įvykių nukentėjusio miško atkūrimui.

NMA specialistė Janina Gudonė sako, jog žmonės, kurie planuoja įveisti mišką arba puoselėja jau pasodintą, gali kreiptis finansinės paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 20214–2020 m. programos priemonę „Miško veisimas“. 2022 m. numatyti du paraiškų surinkimo etapai: nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 d. Pirmajam paraiškų rinkimo etapui skirta 12 507 073 Eur paramos lėšų.

„Paramos gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie yra savo vardu kaip valdos valdytojai yra įregistravę žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir ketina savo nuosavą žemę apželdinti mišku arba prižiūrėti jau turimą mišką, o taip pat savivaldybės, planuojančios miško veisimą ar priežiūrą patikėjimo teise valdomose žemėse“, – vardija Janina Gudonė. – „Atkreiptinas dėmesys, kad parama pagal priemonę „Miško veisimas“ neskiriama antrą kartą veisiant mišką tame pačiame plote. Tačiau paramos galima kreiptis ir tuo atveju, kai norima įveisti mišką ne miško paskirties žemėje – tam tereikia gauti leidimą ar sprendimą iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus.“

Jos teigimu, veisiantiems mišką gali būti išmokama vienkartinė išmoka. Paskui 12 metų mokama kasmetinė kompensacinė įveisto miško priežiūros ir ugdymo išmoka. Įveisiant mišką paramos lėšomis gali būti sodinami tik vietinės kilmės (Lietuvos Respublikos teritorijos) rūšių medžiai – augalų rūšys, kurios yra pritaikytos vietinėms klimatinėms sąlygoms.

„Pasitaiko, kad įveisus mišką, jau pirmaisiais augimo metais nutinka ekstremalūs įvykiai ir miško želdiniai žūsta. Tokiais atvejais galima kreiptis paramos pažeisto miško atsodinimui“, – pasakoja Janina Gudonė. – „Atsodinto miško išmokos dalis yra proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.“

Paramos dydis ir galimybė ją gauti

Išmokų dydžiai, priklausomai nuo medžių rūšinės sudėties, yra nuo 1 246 iki 3 651 Eur už 1 ha įveisimui ir nuo 163 iki 433 Eur už 1 ha želdinių / žėlinių apsaugai ir ugdymui, išmokos mokamos kasmet 12 metų. Atskirų veisiamų medžių rūšių miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai bei jų apskaičiavimo tvarka nurodyti priemonės „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse, kurias galima rasti NMA svetainėje www.nma.lt.

Norint gauti paramą būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą – dokumentą, kuriame aprašyti miško želdinimo darbai ir įveisto miško priežiūros bei apsaugos priemonės, patvirtintą atsakingos institucijos. Kai miškas veisiamas privačioje žemėje, miško želdinimo ir žėlimo projektą tvirtina Valstybinė žemės tarnyba, kai miškas veisiamas valstybinėje žemėje, – valstybinių miškų valdytojo įgaliotas asmuo.

Pasitaiko, kad įveisus mišką, jau pirmaisiais augimo metais nutinka ekstremalūs įvykiai ir miško želdiniai žūsta.

Specialistė Janina Gudonė pabrėžia, kad miško želdinimo ir žėlimo projektas turi būti parengtas laikantis priemonės „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Specialistė nurodo, kad parengtame projekte turi būti numatyta, jog želdinių rūšinėje sudėtyje bus ne mažiau kaip 10 proc. lapuočių medžių rūšių, o želdinių rūšinės sudėties formulėje bus ne daugiau kaip 6 dalys ąžuolų ir (arba) 4 dalys liepų. Turi būti parengtas kadastrinio ir (arba) taksacinio miško sklypo ar jo dalies projektas, išskyrus, kai miškas veisiamas keliuose kadastriniuose ir (arba) taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu. Atkreiptinas dėmesys, kad turi būti suplanuota užsodinti ne mažesnį kaip 0,5 ha vientiso veisiamo miško plotą (išimtiniai atvejai nurodyti įgyvendinimo taisyklėse) ir ne mažesnį nei 70 procentų viso veisiamo plotą.

Kai kuriais atvejais parama nenumatyta

Specialistė Janina Gudonė atkreipia dėmesį, kad parama skirta miško veisimui ir priežiūrai, todėl trumpos rotacijos želdinių (kirtimų rotacijos trukmė iki 15 metų), kalėdinių eglučių ir greitai augančių rūšių medžių, kurie skirti energijai gaminti, sodinimui parama neteikiama. Parama nenumatyta ir tais atvejais, kai miškas veisiamas antrą kartą tame pačiame plote arba miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo.

Tuo atveju, kai atkuriamas miškas arba miškas veisiamas plote, kuriame plynai iškirsti savaime mišku apaugantys ar apaugę plotai yra įrašyti į LR miškų valstybės kadastrą arba Valstybinės miškų tarnybos duomenų bazę kaip miškas arba žemė, apauganti mišku, parama taip pat neteikiama. Kompensacija nenumatyta, jeigu miškas veisiamas kaip kompensacija už verčiamą kitomis naudmenomis miško žemės plotą pagal Miškų įstatymo 11 str.

Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos nemokamos. Tuo tarpu už savaime mišku apaugusią (kai papildomai želdinti nereikia) žemę miško įveisimo išmoka nemokama, o miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmoka mokama, jei žėlinių vidutinis amžius yra iki 5 metų.

Paramos paraiškų reitingavimas

„Pasibaigus paraiškų surinkimui, paraiškos surikiuojamos į pirmumo eilę pagal surinktus atrankos balus, kurie skiriami pagal nustatytus kriterijus“, – aiškina NMA specialistė. Nustatyti šie atrankos kriterijai, už kuriuos skiriami balai: jei miško želdinimo ir žėlimo projektai skirti tik savaime miško žėliniais apaugusio ploto priežiūrai, apsaugai ir ugdymui ir (arba) reikalingas tik papildomas želdinimas (kai miško žėliniai sklype sudaro 50 proc. ir daugiau reikalingo tankio, vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais), – skiriama 20 balų; jei daugiau nei 50 proc. ploto, kuriame veisiamas miškas, priskiriama prie vietovių, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, nustatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakyme Nr. 3D-245, – skiriama 15 balų; jei miškas veisiamas žemėje, kurios bent vieno sklypo našumas yra iki 32 balų imtinai, – skiriama 15 balų; jei visi su paramos paraiška pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektai suprojektuoti taip, kad beržai, pušys, eglės ar juodalksniai arba jų kombinacija želdinių sudėtyje sudaro daugiau kaip 80 proc., – skiriama 15 balų; jei miškas veisiamas savivaldybės teritorijoje, kurios miškingumas yra iki 33,3 proc., – skiriama 10 balų; jei pareiškėjas, veisiantis mišką jam (arba ir bendraturčiams) nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra fizinis asmuo, – skiriama 15 balų, juridinis asmuo – skiriama 10 balų.

Miško įveisimo terminas

Pareiškėjai privalo mišką įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkričio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paramos paraiškos pateikimo dienos. Gavus NMA sprendimą dėl paramos paraiškos patvirtinimo, reikėtų urėdijų medelynuose iš anksto užsisakyti miško sodmenis, nes miškas turi būti užsodinamas sertifikuotais iš urėdijų pirktais sodinukais.


Renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Miško veisimas“.

Kada renkamos paraiškos?

Nuo kovo 3 d. iki gegužės 31 d. ir nuo rugsėjo 1 iki lapkričio 30 d.

Kas gali teikti paraiškas?

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kuriems planuojama apželdinti mišku žemė priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios žemę valdo patikėjimo teise.

Išmokų dydžiai

Apskaičiuojamos atskirai kiekvieno projekto vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Atskirų veisiamų medžių rūšių miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai nurodyti priemonės „Miško veisimas“ įgyvendinimo taisyklėse.

Kaip teikti paraišką?

Paraiškos NMA teikiamos užpildant Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje esančią elektroninę dokumento formą, naudojantis interneto prieiga adresu https://zumis.lt Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių