Įpročiai keičiasi

Mūsų tėvai ir seneliai dar prisimena laikus, kai patys remontuodavosi automobilius, užuot juos patikėję meistrui. Dabar tuo užsiima tik saujelė prisiekusių entuziastų, kurie tam turi daug laiko, žinių ir nesibaimina tepaluotų rankų.

Dauguma mūsų renkasi patikimus autoservisus ir remonto darbus patiki jiems. Požiūrio pasikeitimą lėmė tai, kad per keletą pastarųjų dešimtmečių atsirado gausybė servisų, iš kurių galima išsirinkti priimtiniausią mums kainos ir kokybės atžvilgiu.

Panašiai keičiasi ir daugiabučių administravimo rinka, kurioje vis dar veikia modelis „pasidaryk pats“, tačiau atsiranda vis daugiau racionalių alternatyvų. Vienas šios rinkos lyderių – „Kauno butų ūkis“ (KBU). Šiai bendrovei savo ūkio priežiūrą vien Kaune patikėjo per 700 namų ir jos klientų sąrašas nuolat plečiasi.

KBU specialistai neslepia nuolat susiduriantys su bendrijų problemomis. Kai kurios jų tęsiasi metų metais ir tampa tikru galvos skausmu gyventojams, nors iš tiesų sprendimo būdai nėra sudėtingi. Tuo įsitikino gyventojai ir bendrijos, užmezgusios partnerystę su KBU.

Geras pirmininkas – retenybė

Kaune ne viena bendrija skundžiasi savo pirmininkais, o jie atsako priekaištais dėl, jų nuomone, netinkamo gyventojų elgesio. Viena vertus, pirmininkai akcentuoja komplikuotą bendrų sprendimų priėmimą.

Pavyzdžiui, didžioji dalis gyventojų nori atlikti bendrų patalpų remontą ar kiemo aplinkos tvarkymo darbus. Tačiau atsiranda vienas kitas kaimynas, besipriešinantis bet kokioms išlaidoms arba nematantis problemos gyventi apleistoje aplinkoje. Kažkam netinka darbų kainos, kai kas mano žinąs geresnį problemos sprendimo būdą. Retam pirmininkui, turinčiam ir kitą pagrindinį darbą ir asmeninį gyvenimą, norisi aukoti savo laiką tokių užsispyrėlių įtikinėjimams.

Pasitaiko, kad gyventojai išreikšti savo nepasitenkinimo pas kaimynystėje gyvenantį pirmininką užsuka kone naktį. Patys bendrijų pirmininkai tampa savotiškais derybininkais ar krizių valdymo specialistais. Žinant, kad jų alga nėra didelė, nenuostabu, kad mažose bendrijose gyventojams labai sudėtinga rasti tinkamą žmogų, kuris sutiktų užsikrauti pirmininkavimo naštą.

Pas mus vos kelios buhalterės gali aptarnauti kelis šimtus daugiabučių. Todėl mūsų administravimas kiekvienai bendrijai kainuoja nepalyginamai pigiau nei jos tai darytų savarankiškai.

 

Iš kitos pusės, mažos bendrijos išlaikymas neapsimoka finansiškai. Gyventojai turi mokėti atlyginimus ne tik pirmininkui, bet ir buhalterei, valytojai. Pavyzdžiui, už vidutinį dviejų kambarių butą kas mėnesį vien bendrijos reikmėms dažname daugiabutyje mokama 30–40 eurų.

Kreipėsi į teismą

Didelės bendrijos nariams šis išlaikymas kainuoja pigiau, nes dalijasi didesniam gyventojų skaičiui. Tačiau didelėse bendrijose atsiranda kitų problemų.

KBU atstovams neseniai teko padėti gyventojams, siekiantiems išregistruoti bendriją. Šilainių mikrorajone net 26 namus prižiūrėjusi bendrija buvo viena didžiausių Kaune, tačiau gyventojai pasigedo pirmininko veiklos skaidrumo. Žmonės skundėsi atmestinai tvarkoma bendrijos buhalterija, nepildomais darbų aktais, susirinkimų nebuvimu ir daugeliu kitų problemų.

Ne paslaptis, kad bendrijos reguliariai renka kaupiamąsias lėšas, tačiau už jas atsiskaito atsainiai. Šilainių istorijoje gyventojai, jų skaičiavimais, buvo sukaupę apie 20 tūkst. eurų, tačiau negalėjo disponuoti tomis lėšomis ar netgi įsitikinti savo sukauptų sumų tikslumu.

KBU, kaip miesto savivaldybės įmonė, ėmėsi atstovauti gyventojų interesams ir bandė iš pirmininko gauti reikalingus finansinius dokumentus, tačiau jų nesulaukė. Dabar tai daroma teisminiu keliu. Teismas stojo gyventojų pusėn, jau pradėtas gyventojų sukauptų pinigų išieškojimas iš bendrijos.

Skaidru ir aišku

Deja, Šilainių bendrijos pavyzdys – toli gražu ne vienintelis. Minėtą Šilainių bendriją likvidavusių namų administravimą perėmė Kauno miesto savivaldybės paskirti laikinieji administratoriai, dalį namų pradėjo administruoti KBU. Gyventojai netruko pajusti akivaizdžių skirtumų: visų pirma – skaidrias ir aiškias bendradarbiavimo sąlygas ir žymiai sumažėjusias gyventojų sąskaitas.

KBU atstovų žodžiais, jų įmonėje prieš darbų atlikimą pateikiamos tikslios sąmatos, todėl visi gyventojai žino, kiek jiems kainuos konkretūs darbai. Žmonėms paaiškinama, iš ko susideda darbų kainodara. Ne mažiau svarbu, kad po darbų atlikimo pateikiami atliktų darbų aktai.

Be to, KBU savitarnos sistemoje arba mobiliojoje programėlėje klientai bet kada gali matyti visą informaciją, susijusią su administruojamu namu. Sistemoje aiškiai nurodyta, kiek namas yra sukaupęs lėšų, kokie darbai ir kokiais įkainiais atlikti, kokie planuojami. Taip pat pateikiamos metinės ataskaitos, namo apžiūros ataskaitos. Nurodomi namo defektai, kuriuos rekomenduotina pašalinti.

Siūlo palankesnę kainą

KBU ne tik perima administravimą ir buhalteriją, bet ir rengia gyventojų apklausas ir balsavimus, pateikia išsamias namo išlaidų ataskaitas. Optimizuoti sprendimai – minėtos automatizuotos buhalterinės ir pastatų valdymo sistemos – KBU leidžia taupyti tiek savo, tiek pačių gyventojų resursus ir jiems pasiūlyti konkurencingą kainą.

Vien privaloma kasmetinė statinio apžiūra gali kainuoti labai skirtingas sumas – vienokią, jei tai bus vienkartinis pirmininko surastas specialistas, ir, tikėtina, bent kelis kartus pigiau, jei tai atliks nuolatinis KBU specialistas.

„Įsivaizduokime, kiek reikėtų žmogiškųjų resursų, įvairių rūšių specialistų, kad jie paruoštų, tarkime, šimtą ataskaitų. Atitinkamas būtų ir kiekvienos ataskaitos įkainis. Mūsų turimas didžiulis klientų būrys paskatino investuoti į sistemų automatizavimą. Pas mus vos kelios buhalterės gali aptarnauti kelis šimtus daugiabučių. Todėl mūsų administravimas kiekvienai bendrijai kainuoja nepalyginamai pigiau nei jos tai darytų savarankiškai“, – pabrėžė KBU generalinis direktorius Marijus Zaborskas.

Mažiau galvos skausmo

Tarp KBU klientų yra ir bendrijos, kurios pateisina savo gyventojų lūkesčius, tinkamai susitvarko su pasitaikančiais iššūkiais. Tokios bendrijos, pasirinkdamos savo partneriu KBU, įvertina galimybę gerokai sutaupyti pinigų ir laiko.

Sudarius sutartį, KBU perima visą namo administravimą, tad bendrijos pirmininkui nereikia rūpintis jokia dokumentacija. Jis užsako paslaugas, darbus, o toliau viską atlieka KBU – nuo pirminių pranešimų gyventojams iki sąskaitų išrašymo.

KBU administruoja ir mažus daugiabučius. Tokiems itin sudėtinga rasti pirmininką, nes vos 5–6 butų namo priežiūra praktiškai negeneruoja pelno. O išlaidos kai kuriais atvejais panašios kaip ir didelių daugiabučių. KBU, turėdamas daug objektų ir nuolatinių specialistų, kainą gali sumažinti net kelis kartus. Todėl iš bendradarbiavimo laimi ir bendrovė, ir jos aptarnaujami gyventojai.

Imant kelių laiptinių tipinį daugiabutį, KBU jo metines administravimo išlaidas gali sumažinti net keturženkle suma.

„Apibendrinant, mes nuo bendrijos pirmininko nuimame didelę rūpesčių naštą. Jam nebereikia sukti galvos, į kokią avarinę tarnybą kreiptis nutikus gedimui, ypač jei tai įvyko naktį. Nereikia ieškoti buhalterinės įmonės ar individualios buhalterės, kuri kiekvienam butui išrašinėtų sąskaitas. Nereikia rengti krūvos dokumentų, ruošti finansinių planų. Žmogus lieka vykdyti savo pareigų, bet gauna kur kas daugiau laiko ir energijos tiesiogiai palaikyti ryšį su savo gyventojais“, – kalbėjo M. Zaborskas.

Kauno butų ūkis – vienintelis administratorius mieste, kurio 100 proc. bendrovės akcijų priklauso Kauno savivaldybei.

Darbai atliekami pagal suderintas sąmatas (išskyrus avarinių situacijų likvidavimą).

TIESIOGINIS susisiekimas su atsakingu asmeniu (vadybininku). Tai ypač SVARBU, nes sutaupo laiko, kuris svarbus būtinų sprendimų priėmimui.

AVARINĖS brigados reagavimas – visą parą.