„Su Naujaisiais metais!

Su naujais senos Vyriausybės pokštais!

„...Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. 512 „Dėl nacionalinių kontrolės priemonių taikymo pagal Reglamento (ES) 2021/821 9 straipsnį“ pakeitimus nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji ribojimai. Draudžiamas:

– didelio prioriteto prekių (nurodytų Reglamento (ES) Nr. 833/2014 XL priede) eksportas iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias valstybes oro transportu...“

Taigi visos „Teltonikos“ prekės nebebus priimamos į lėktuvus ir nebegalės būti į siunčiamos į mūsų biurus Lotynų Amerikoje ir Azijoje.

Kas nors gali paaiškinti sprendimų logiką?

– Kodėl žeme ar laivais tas pačias prekes siųsti jau galima?

– Kodėl iš Lenkijos ar kitų Europos šalių siųsti lėktuvu galima be apribojimų?

– Kodėl mūsų valdžiai kyla toks didelis noras nuolat kenkti savo verslui?

Aišku, mes turime galimybę siųsti prekes iš Lenkijos, bet man kyla rizikos valdymo klausimas mūsų valdžiai – kodėl prekes reikia gaminti tik Lietuvoje?

Gal tuomet prekes, kurias siunčiame į Indiją, bus lengviau ir pigiau gaminti Indijoje, Brazilijoje ar Meksikoje? Ir ten kurti darbo vietas.

„Teltonikos“ grupės įmonės sudaro 40 proc. kompiuterinės, elektroninės ir optinės pramonės šakos sukuriamos vertės. Nejaugi reikia nukirsti galimybę kurti ir plėtoti aukštųjų technologijų verslą Lietuvoje.

Nesinori tikėti, bet kyla įtarimas, o gal tai tik sutapimas, kad senoji valdžia negalėjo neįkąsti nueidama.

Gal vis tik nauja valdžia atšauks šį nesąmoningą nutarimą.

Bent laikinai, kol atsidarysime gamyklas ne Europos Sąjungoje“, – „LinkedIn“ skelbia A. Paukštys.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo atšaukti nuo sausio 1 dienos įsigaliojantį kelių tūkstančių dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimą.

Naują tvarką ketinama svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje, antradienį pranešė ministerija.

Draudimui gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas.

Pasak ekonomikos ir inovacijų ministro Luko Savicko, draudimas sukuria papildomų suvaržymų ir nuostolių šalies verslui, todėl norima jį koreguoti ir rasti racionalių būdų užkardyti sankcijų Rusijai apėjimą.

„Suprantamas ir visiems svarbus tikslas – pagalba Ukrainai. Tačiau nesitardami, neieškodami racionalių ir tikslių sprendimų, o užmesdami plačius apribojimus verslui pergalės nepasieksime. Jau girdime, kad verslas krauna prekes į sunkvežimius ir veža į kaimynines šalis tolesniam eksportui“, – pranešime teigė L. Savickas.

Jo teigimu, uždraudus kai kurių dvejopos paskirties prekių eksportą į trečiąsias šalis nebuvo atliktas poveikio ekonomikai ir verslui vertinimas, nebuvo informacijos, kiek tokių prekių ir į kokias šalis keliauja, eksporto šalių sąrašas sumažintas vos iki dešimties, taip pat neatsižvelgta į kaimynių šalių tvarką.

Ministras ketina inicijuoti diskusijas ir pasiūlyti tvarką, kuri užtikrintų tiek nacionalinio saugumo interesus, tiek minimalų poveikį Lietuvos verslo aplinkai.

Pasak ministerijos, apie praėjusios kadencijos Vyriausybės sprendimą riboti eksportą lėktuvais ir palikti tik 10 leidžiamų šalių verslas sužinojo iš partnerių prieš pat Kalėdas.

„Šis sprendimas, jei būtų paliktas galioti esama apimtimi, esmingai paveiktų Lietuvos aukštos pridėtinės vertės pramonės gyvybingumą“, – teigia ministerija.

I. Šimonytės Vyriausybė gruodžio pradžioje praplėtė dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis ribojamas, sąrašą. Į jį buvo įtrauktos centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.

Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą. 

Primename, kad A. Paukštys lapkritį pareiškė stabdantis 3,5 mlrd. eurų vertės „Teltonika High-Tech Hill“ gamyklų parko statybas, susidūrus su biurokratinėmis kliūtimis gaunant gamybai būtiną elektros galią bei institucijoms nesugebant pakeisti puslaidininkių gamyklos sklypo paskirties į pramoninę.