Trys priežastys, kodėl daugiau niekada nepirksite cheminių valiklių

  • Teksto dydis:

Pandemijos laikotarpiu žmonės dar daugiau laiko – o kai kurie ir visą parą – praleidžia savo namuose. Dėl to nenuostabu, jog daugelis šeimininkų ir šeimininkių labiau nei bet kada anksčiau stengiasi pasirūpinti savo namų erdvės švara, nemažą mėnesio išlaidų dalį skirdami įvairiausiems cheminiams valikliams. Tačiau sveikatos specialistai įspėja, jog didžiulės pastangos puoselėti namų švarą chemikalais duoda priešingą rezultatą: virtinė pasaulinių tyrimų patvirtina tokių priemonių toksiškumą aplinkai bei ilgalaikes pasekmes sveikatai. Taip pat prabylama apie mokslu grįstas nanotechnologines alternatyvas, kurioms populiarėjant, cheminių valiklių masinis vartojimas ilgainiui gali tapti praeitimi.

Nuodinga „švara“

Kad viskas spindėtų ir blizgėtų! Taip skamba šūkiai cheminių valiklių reklamose, žadantys ypatingą preparatų efektyvumą. Tačiau šiuo atveju efektyvumas tampa ir didžiausiu įrodymu, kad rizikuojate savo sveikata: paprastai pačios veiksmingiausios cheminės valymo priemonės yra ir pačios toksiškiausios. Tokiuose preparatuose bent 10 proc. sudėties sudaro medžiagos, kurios dirgina odą, nosies gleivinę, gali sukelti alerginių reakcijų, o svarbiausia – neabejotinai daro lėtinį neigiamą poveikį kvėpavimo takų sistemai.

Lietuvos žiniasklaidoje jau buvo nuvilnijusi garsioji mokslinė studija, kurios autoriai, pasiremdami daugiamečio Europos sąjungos kvėpavimo sistemos sveikatos tyrimo duomenimis, priėjo prie vienareikšmių išvadų: pastoviai naudoti chemines valymo ir higienos priemones organizmui kenkia ne mažiau nei surūkyti po pakelį cigarečių per dieną. Geras skirtingų tyrimų apibendrinimas pateiktas ir Kristin J. Cummings, bei  M. Abbas Virji studijoje „Ilgalaikis valymo priemonių poveikis plaučiams“, kur apie valiklius prabylama kaip apie didelį rizikos veiksnį astmai bei kitoms kvėpavimo takų ligoms.  

Deja, tai – dar ne viskas. Aptardami cheminių valiklių poveikį žmonių organizmui, įvairūs mokslininkai atseka šių priemonių naudojimo sąsajas su nervų sistemos pažeidimais, reprodukciniais sutrikimais, inkstų ir kepenų veiklos disfunkcijomis ir netgi vėžiniais susirgimais. Netgi keliama prielaida, jog cheminiai valikliai gali daryti neigiamą įtaką bendram žmogaus imunitetui, kurio svarba taip akcentuojama pastaruoju pandemijos laikotarpiu.

Ypatingas pavojus vaikams ir augintiniams

Jei apie cheminių valiklių žalos mastą suaugusio žmogaus organizmui šiandien ir toliau karštai diskutuojama, vos tik prabylama apie vaikus, didelėms diskusijoms vietos nebelieka: visiems akivaizdu, kad šiose grupėse rizika sveikatai kelis kartus išauga.

Viena vertus, sandėliuoti toksiškus cheminius valiklius namuose, kuriuose yra mažų vaikų, yra tas pats, kas laikyti ant lentynos ginklą ir tikėtis, kad vaikas nenorės su juo pažaisti. Ne atsitiktinai COVID-19 pandemijos laikotarpiu JAV net 20 proc. išaugo greitosios pagalbos iškvietimų skaičius, susijęs su ūmiais apsinuodijimais nuo namų valymo chemijos.

Kita vertus, tyrimai patvirtina, kad ir ilgalaikis chemikalų poveikis mūsų mažiesiems yra gerokai stipresnis. Dažnos cheminės priemonės sudėtyje yra medžiagų, pažeidžiančių endokrininių liaukų darbą, medžiagų, kurios išlieka aplinkoje ilgą laiką ir nesuskyla, taip pat bioakumuliacinių medžiagų, kurios kaupiasi organizme ir kurios mūsų vaikams gali turėti ilgalaikių nenuspėjamų pasekmių (šias prognozuoti nelengva dėl mokslinių duomenų nepakankamumo).

Dar viena itin pažeidžiama grandis, kenčianti nuo cheminių valiklių poveikio, yra naminiai gyvūnėliai. Jau pats faktas, kad jie vaikšto ir kvėpuoja būdami arčiau cheminiais valikliais valomų grindų, sąlygoja didesnę chemikalų įtaką jų kvėpavimo sistemai ir odai, taigi – ir bendrai sveikatai bei gyvenimo trukmei.

Yra pažangesnių ir taupesnių alternatyvų

Tai, kad moksliniai tyrimai kviečia atsargiai vertinti arba apskritai nusisukti nuo cheminių valiklių industrijos, nereiškia, kad turime grįžti prie XIX amžiaus metodų. Actas, soda, citrinos rūgštis ar eteriniai aliejai yra puikios natūralios priemonės puoselėjant švarą namuose, tačiau jų poveikis turi ribas. „Eko“ ženklu pažymėtos valymo priemonės – taip pat ne išeitis: ekologinį sertifikatą turinčių preparatų vartojimas mėnesines išlaidas valymo reikmėms paverstų nepakenčiamomis.

Jei reikėtų įvardinti vieną bene sparčiausiai populiarėjančią ir sveikatai, aplinkai bei piniginei draugišką alternatyvą cheminei industrijai, tai būtų nanotechnologija pagrįsti sprendimai. Elektriniai nano prietaisai leidžia valyti skirtingus paviršius, pašalinant dėmes ir purvą be chemikalų, sunkiųjų metalų ar kitų toksinių medžiagų panaudojimo. Nanotechnologija įgalina individualių atomų ir molekulių  kontrolę nano lygmeniu (įsivaizdavimui – laikraščio lapas yra apie 100 000 nanometrų storio), o tai užtikrina žymiai kokybiškesnį įsiskverbimą į bet kurį paviršių.

Pastaraisiais metais Lietuvoje ypač išpopuliarėjo šia technologija paremtas „Rovus Nano“ garinis prietaisas. Kompaktiškas ir mobilus prietaisas skleidžia nanodalelių garus su neigiamaisiais jonais bei iki 10 kartų veiksmingiau įsiskverbia į bet kurio tipo grindų paviršių. Be to, tokia technologija leidžia ne tik sunaikinti 99,9 proc. virusų ir bakterijų, bet ir išvalyti patalpų orą. Šio prietaiso naudojimas nereikalauja jokių papildomų priedų ar investicijų bei leidžia per keliolika minučių saugiai ir veiksmingai išvalyti vidutinio dydžio butą.

Kita inovacija, kurią mūsų šalyje tik dabar atranda namų šeimininkai, yra ultravioletinius spindulius skleidžiantys siurbliai. Pavyzdžiui, lengvutis rankinis „Rovus Nano UV“ siurblys, kuriame integruota speciali UV-C spindulius skleidžianti lempa, sunaikina 99,95 proc. mikrobų, dulkių erkučių bei kitų mikroorganizmų. Ši jokio žalingo poveikio nedaranti priemonė gali tapti neatsiejama švaros ritualų dalimi, saugiai išvalant baldų apmušalus, patalynę ar net jautriausius tekstilės gaminius. Pabrėžtina, kad dėl naudojamo HAPE H13 filtro tokio siurblio į aplinką grąžinamas oras taip pat išvalytas nuo nešvarumų dalelių bei nedirgina kvėpavimo takų. O prietaiso naudojimas nereikalauja papildomų investicijų: visus nešvarumus siurblys renka ne į vienkartinius maišelius, o į lengvai išvalomą talpyklą.

Stebėtina, jog dėl sparčiai besivystančių technologijų, šiandien aukščiau įvardintų prietaisų kainos nesiekia nė triženklės sumos. Tai reiškia, jog net tuo atveju, jei jūsų visiškai nejaudintų cheminių valiklių pavojingas poveikis sveikatai arba dėl jų naudojimo augantis bendras planetos vandens ir dirvožemių užterštumas, pereiti prie saugesnės alternatyvos apsimoka jau vien iš pragmatinių sumetimų: investicija į nanotechnologijas atsiperka per kelis mėnesius ir leidžia daugiau niekad nešvaistyti pinigų neaiškaus poveikio chemikalams.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių