Visuomenininkai piktinasi, kad į apleistų Kauno pastatų sąrašą yra įtraukti tik 43 objektai. Jų teigimu, jei į sąrašą būtų įtraukta daugiau neprižiūrimų pastatų, miestui būtų didesnė nauda – nubyrėtų daug solidesnė rinkliava už jų nepriežiūrą.

Spaudos konferencijoje – vaiduokliai

Antradienį teatrališku pasirodymu dar kartą bandyta atkreipti visuomenės dėmesį į Kaune stūksančius apleistus pastatus ir valdininkų nerangumą.

Nuo sausio 1-osios įsigalios naujas įstatymas, leidžiantis padidinti nekilnojamo turto mokestį apleistų pastatų šeimininkams iki 3 proc. Iki šiol šis mokestis galejo būti ne didesnis nei 1 proc. nuo turto vertės.

Pasipiktinę pernelyg trumpu apleistų Kauno pastatų sąrašu, visuomenininkai surengė vaiduoklišką spaudos konferenciją buvusio „Lituanicos“ fabriko patalpose.

„Labai liūdna, kad nepraėjus nei metams vėl tenka prašyti jūsų, kauniečiai, pagalbos. Kauniečiai, kalbėkite su miesto meru, administracija – prašykite, kad mus, apleistų pastatų vaiduoklius, paliktų gyventi tarp jūsų. Valdžia juk nori, kad būtume jūsų kaimynais  – pažiūrėkit, kiek mieste apleistų ir sugriuvusių pastatų! Jei nenorėtų, šie pastatai seniai būtų pritaikyti miestiečių poreikiams“,  – ironiškai kalbėjo Vaiduoklių tarybos pirmininkas, pasislėpęs po balta antklode.

Kviečia į medžioklę

Anot akciją organizavusio miesto tarybos nario Povilo Mačiulio, bėda ta, kad valdininkai vengia naudotis galimybe apmokestinti pastatus vaiduoklius.

„Valdininkai tiesiog vengia, tingi surašinėti pastatus. Negi šiuo metu Kaune yra tik 43 apleisti pastatai? Kiekvienas gyventojas gali įsitikinti, kad jų yra daugiau – šiandien startuoja feisbuko puslapis „Pagauk vaiduoklį“, kuriame kiekvienas kaunietis gali paskelbti šalia jo namų esančio ar kitur pastebėto pastato-vaiduoklio nuotrauką, o mes vėliau šį sąrašą pateiksime savivaldybės administracijai”, – sakė P.Mačiulis.

Gyventojai kviečiami siūlyti tik komercinės ir valstybinės paskirties apleistus objektus. Gyvenamosios paskirties pastatai (individualūs namai, daugiabučiai ir pan.) nėra apmokestinami nekilnojamo turto mokesčiais.

Beje, taikant tokį mokestį, susiduriama ir su teisiniais sunkumais – jei pastatas nebaigtas statyti, jam negali būti taikomas šis mokestis. Toks pavyzdys – beveik du dešimtmečius „statomas“ „Respublikos“ viešbutis Karaliaus Mindaugo prospekte. Jam gali būti taikomas tik valstybinės žemės nuomos mokestis.

Pastatus vertins seniūnai

„Savivaldybės taryboje patvirtinti visi aprašai, kurie nustato, kuris pastatas apleistas, o kuris – ne. Seniūnai eina per savo teritoriją, randa apleistus pastatus, informuoja mokestį renkantį Finansų skyrių, o šis kreipiasi į administraciją, kur rengiamas direktoriaus įsakymas dėl apmokestinimo“, – apie nekilnojamojo turto taikymą pasakojo savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Paklaustas, ar savivaldybė pasinaudos pilietine iniciatyva papildyti sąrašą, D.Ratkelis atsakė teigiamai. Jo tvirtinimu, žmonių atsiųsti apleistų pastatų sąrašai pagal mikrorajoną bus nukreipiami seniūnams, kurie pastatus turės aplankyti, įvertinti ir duoti atsakymą administracijai.

Šių metų birželį Kauno miesto taryba priėmė sprendimą apleistų pastatų šeimininkams taikyti maksimalų leistiną valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifą, siekiantį 4 proc.

Anksčiau „Respublikos” ir „Britanikos” viešbučius valdančioms bendrovėms buvo taikomas 0,7 proc. dydžio valstybinės žemės nuomos mokestis (atitinkamai 20,7 tūkst. Lt ir 13,1 tūkst. Lt per metus).

Dabar po miesto tarybos sprendimo mokestis minėtų pastatų savininkams išaugo atitinkamai iki 118,5 tūkst. Lt ir 74,8 tūkst. Lt per metus.