Aplinkosaugininkai reidų nelaiko neveiksmingais, o rezultatą vertina kaip galimą indikatorių, kad Lietuvos automobilių parkas modernėja.

Pasak AAD, rugpjūčio 1 d. prasidėjusios patikros keliuose vykdytos atsitiktine tvarka pasirinktose transporto priemonėse.

„Iš patikrintų automobilių skaičiaus kol kas negalima vertinti bendros transporto priemonių taršos būklės Lietuvos mastu – išsamesnius vertinimus būtų galima daryti po kelių metų“, – komentare Eltai nurodė departamentas.

„Atkreipiame dėmesį, kad nenustatyti pažeidimai nereiškia, kad priemonė yra neveiksni. Dažnu atveju tai parodo atsinaujinusį gyventojų transporto priemonių parką“, – teigė AAD.

Jo duomenimis, rugpjūtį taršos kontrolės reidai pradėti Panevėžyje, čia patikrintos 38 atsitiktinai sustabdytos transporto priemonės, vėliau patikrinimai persikėlė į Uteną, kur įvertinti 22 transporto priemonių dujų išmetimai.

Rugsėjo mėnesį patikrinimai persikėlė į Šiaulių valdybos teritoriją, kur iš viso patikrintos 122 transporto priemonės: Pakruojyje – 39, Šiauliuose – 35, o Telšiuose, Plungėje ir Mažeikiuose – 48.

Rugsėjo-spalio mėnesių sandūroje patikrinimai vykdyti Klaipėdos valdybos teritorijoje, čia sustabdyta 114 transporto priemonių: Klaipėdoje – 60, Tauragėje – 34, Jurbarke – 20. 

Spalio viduryje pareigūnai atliko 135 automobilių taršos matavimus Kauno valdybos teritorijoje. Kaune patikrinta 15 transporto priemonių, Jonavoje – 22, Kaišiadoryse – 18, Alytaus rajone – 25, Varėnos rajone – 12, Prienų rajone – 8, Šakiuose – 24 ir Vilkaviškyje – 11.

Galiausiai Vilniaus valdyboje spalio pabaigoje patikrinta 41 transporto priemonė: Širvintų rajone – 10, Trakų rajone – 12, Šalčininkų rajone – 10 ir Vilniuje – 9. 

„Per automobilių taršos kontrolės reidus visuose regionuose nė vieno patikrinto automobilio išmetamų teršalų kiekis neviršijo ribinių verčių, taip pat nebuvo fiksuota skysčių nutekėjimo atvejų“, – Eltai nurodė departamentas.

Anksčiau planuota per metus patikrinti virš 9 tūkst. automobilių.

Tiesa, gruodį Seimas pateikimo stadijoje pritarė socialdemokrato Juliaus Sabatausko įstatymo pakeitimams, pagal kuriuos aplinkosaugininkai nebeturėtų teisės vieni tikrinti ir naikinti techninės apžiūros dokumentų lengviesiems automobiliams ar iki devynių keleivių galintiems vežti autobusams.

Stabdyti tokias transporto priemones aplinkos apsaugos pareigūnai galėtų kaip ir anksčiau – su kitų institucijų pareigūnais. Tai reikštų, kad savarankiškai tikrinti galėtų tik sunkiasvores transporto priemones, pavyzdžiui, sunkvežimius.

„Jeigu būtų priimta įstatymo pokyčių, atsižvelgdami į juos, koreguotume departamento kontrolės veiksmus“, – galimus pokyčius įvertino AAD.

Aplinkosaugininkams įgaliojimai tikrinti automobilių taršą keliuose suteikti nuo šių metų sausio 1 d. Tai reiškia, kad jie be kitų institucijų dalyvavimo gali stabdyti lengvuosius, krovininius automobilius ir autobusus ir tikrinti, ar jų į aplinką išmetamų dujų kiekis neviršija nustatytų ribų.

Nustatytas ribas viršijančios transporto priemonės techninės apžiūros dokumento galiojimas naikinamas – automobilis nebegali dalyvauti eisme.

Pagal Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) birželį pakeistą tvarką, techninės apžiūros dokumento galiojimas panaikinamas po 7 darbo dienų nuo sprendimo surašymo momento, o ne po 48 valandų, kaip buvo iki tol.

Pažeidimas būtų nustatytas, jeigu transporto priemonės išmetamųjų dujų kiekis viršija ribines vertes arba yra bet koks skysčio (pavyzdžiui, tepalų, kuro) nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams.