Pasiekia ir mažiausius

Tokios technologijos kaip ženklų atpažinimas ir perspėjimas, važiavimas savo eismo juosta, stabdymas prieš kliūtį, autonominis riedėjimas spūstyse siūlomi vis daugiau ir nebūtinai brangių automobilių. Be to, vis daugiau automobilių jau bazinėje įrangoje turi perspėjimo apie kliūtį ir automatinio stabdymo, esant pavojui, sistemas – pavyzdžiui, vos 22 tūkst. Eur kainuojantis „Hyundai Ioniq“ gali vairuotoją įspėti apie už kelio vingio tykantį pavojų, o naudojant kruizo kontrolę – ir pats pristabdyti.

„Ši sistema mus su kolega išgelbėjo Lenkijoje, važiuojant „Hyundai Ioniq“ – perspėjimo apie pavojų signalas laiku atkreipė dėmesį apie tiesiai už kelio vingio miške sustojusią vestuvininkų koloną“, - neseną vasaros įvykį prisiminė „Metų automobilio 2017“ komisijos narys Jurgis Paplaitis.

Apie multimedijos sistemas ir duomenis automobiliuose – atskira kalba. Kaip seniai pastebėjo automobilių kūrėjai, šiuolaikinis pirkėjas dabar vertina ne tiek automobilių važiavimo savybes, o kiek naujausių technologijų turi mašina.

Todėl jūsų paslaugoms – belaidis telefono įkrovimas, avarinės pagalbos iškvietimo ir susisiekimo su dispečere gedimo atveju funkcija, telefoninės sąsajos „Apple CarPlay“, „Android Auto“, „MirrorLink“ – prijungus telefoną, jo informacija atvaizduojama automobilio ekrane – galima klausytis internetinių radijo stočių, gauti informaciją apie orus, sužinoti paskutines naujienas, informaciją apie eismą – šių duomenų apimtys su laiku tik didės.

Visa tai pasiekiama ir pačiuose mažiausiuose automobiliuose kaip „Audi Q2“, „SEAT Ateca“, „Toyota C-HR“ ir kt.

Automobiliuose galimos ir itin vaizdžios „Google Earth“ bei „Street View“ navigacijos paslaugos su visa būtiniausia informacija realiuoju laiku, o visus atnaujinimus galima tiesiog atsisiųsti į automobilį internetu. Nereikia net sakyti, kad programų valdymas balsu taip pat progresuoja – nebūtina rinkti adreso, o užtenka pasakyti kur norite vykti, taip pat pasirinkti norimą automobilio funkciją. Be to, automobilius galima valdyti ir mobiliu telefonu – jį atrakinti ir užrakinti, matyti jo buvimo vietą, įjungti garsinį ar šviesos signalą, sužinoti kiek automobilyje yra degalų, įjungti salono šildymą, peržiūrėti mašinos eksploatacijos duomenis.

Vairuotojui padeda ir naktinio matymo sistemos, galinčios ekrane rodyti net už 300 metrų esantį vaizdą, taip pat sumanūs LED žibintai, apšviečiantys tik būtiną matymo lauką.

Be to, galinio vaizdo veidrodėlyje rodomas iš gale sumontuotos vaizdo kameros – tokia technologija pritaikyta „Cadillac XT5“ visureigyje. Nepraeis dešimtmetis, kai ir šoninius veidrodėlius pakeis monitoriai. Statant automobilį gelbėja 360 laipsnių aplinkinio vaizdo kameros – galima matyti automobilį tarsi sklęstum virš jo stogo.

Nors ne visi vairuotojai yra autonominio vairavimo gerbėjai, tačiau abejoti neverta: autonominio stabdymo ir įspėjimo apie kliūtį sistemos ženkliai padidina saugumą. O stovėjimo vietos paiešką turbūt daugelis vairuotojų mielai patikėtų robotui.