Dakaro ralio legenda A. Juknevičius taršių atliekų smėlynuose nepaliko

  • Teksto dydis:

Dakaro ralio legenda Antanas Juknevičius šiemet su savo ekipažu iš Saudo Arabijos parsivežė ir pavojingų atliekų – jų tvarkymo bendrovei „Žalvaris“ atgabeno beveik toną.

Krovinys – „Žalvariui“

„Kaip kasdienybėje, taip ir Dakaro ralyje pagrindinės teršiančios automobilių dalys yra greitai dylančios padangos – jų šiemet buvo net 20 vienetų. Antroje vietoje – ratlankiai, dešimt vienetų, trečioje – aštuoni stabdžių diskai. Be to, mums atvežė ir 20 l įvairių skysčių, du variklių apsaugus, šūsnį įvairių svirčių, lankstų, siurblių, traukių, ventiliatorių, buferių, grotelių, sparnų ir posparnių“, – sakė A.Juknevičiaus komandai padedančios pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ logistikos direktorius Romas Mižutavičius.

Pasak jo, skaičiai iš pirmo žvilgsnio nedideli, tačiau, sudėjus visas atliekas ant svarstyklių, paaiškėjo, kad bendras svoris siekia toną ir sudaro daugiau nei pusę vieno automobilio svorio.

Įvertinus Dakaro ralyje dalyvaujančių transportų priemonių skaičių akivaizdu, kad per dvi savaites trunkančias lenktynes susidaro šimtai tonų pavojingųjų atliekų.

Pastaruoju metu lenktynės kur kas švaresnės, o prieš dešimtmetį panaudotą alyvą išpildavo tiesiog į smėlį.

„Susirinkti ir tinkamai sutvarkyti per varžybas susikaupusias automobilines atliekas būtina, nes jos yra taršios – ilgai neyrančios ir dažniausiai labai toksiškos. Profesionalus automobilių sportas neišvengiamai palieka savo pėdsaką, tačiau šiais laikais yra efektyvių galimybių poveikį gamtai mažinti“, – teigė R.Mižutavičius.

Pametė padangą? Bauda!

„Žalvariui“ atgabenta tona atliekų, palyginti su bendromis Dakaro ralio apimtimis, santykinai nedaug. „Kreda“ – nedidelė komanda, o ir turimus resursus norime išnaudoti maksimaliai racionaliai, jų nešvaistydami. Stovyklavietėse tarp greičio ruožų gamyklinės komandos keičia transporto priemonių dalis beveik kasdien, net jei ir nebūtina. Dažniausiai tai daro dėl viso pikto, nes, turint didelių resursų, pirmiausia galvojama apie tai, kas geriausia transporto priemonei, o ne aplinkai“, – kalbėjo A.Juknevičius.

Pasak lenktynininko, Dakaro ralio organizatoriai jau senokai akcentuoja aplinkosaugą, ragina komandas ieškoti sprendimų, darančių mažesnį poveikį gamtai, tad šiemet bekelės lenktynėse sėkmingai debiutavo "Audi RS-Q e-tron". Šis automobilis – iš dalies elektrinis, o visiškai elektrinio dar teks palaukti.

Ekologija: „Kredos“ komandos kemperis – su saulės elektrine. / dakaras.lt nuotr.

„Kiekvieno greičio ruožo pabaigoje panaudotas detales ir kitas atliekas didžiausios komandos pateikia jų surinkimo tarnybai, o mūsų dydžio kolektyvai jas vežasi ir atiduoda vienintelę poilsio dieną, įpusėjus lenktynėms. Dakare sudarytos sąlygos skysčiams, padangoms surinkti, bet kiek kebliau su tomis dalimis, kurios lieka po avarijos ar dėl nusidėvėjimo. Organizatoriai negailestingi – reikalauja grįžti iš trasos visos komplektacijos automobiliu. Pavyzdžiui, už kiekvieną pamestą padangą skiriama 2 tūkst. eurų bauda. Pastaruoju metu lenktynės kur kas švaresnės, palyginti su tomis, kokios buvo prieš dešimtmetį, kai panaudotą alyvą išpildavo tiesiog į smėlį, o pavojingas atliekas palikdavo šalia greičio ruožų“, – papasakojo A.Juknevičius.

Laimėjo prizą

Dakaro ralio organizatoriai surengė ekologiškiausios komandos rinkimus „Eco Label“.

Buvo vertinami ne tik lenktynių automobiliams pritaikyti tvarūs sprendimai, bet ir bendras komandos požiūris į aplinkosaugą, serviso brigadų darbas pasitelkus atsinaujinančią energiją.

„Kreda“ laimėjo prizą dėl aptarnavimo sunkvežimyje įrengtos saulės elektrinės. Šiemet tokia elektrinė buvo įrengta ir komandos kemperyje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Paliko CO2,paliko padangų nuotrupas kelyje bei dujas iš išmetimo .tad.ne viską susirinko....
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių