- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vairuotojai ne vieną dešimtmetį buvo įpratę, nutikus eismo įvykiui, jį fiksuoti popierinėse deklaracijose. Tačiau šis būdas kelia nemažai keblumų. Kartais avarijos dalyviai neturi deklaracijos šablono, taip pat pildydami ranka privelia klaidų. Šias problemas padeda spręsti populiarėjančios elektroninės deklaracijos.
Išmokos pasiekia greičiau
Statistikos duomenimis, vis daugiau žmonių, įvykus eismo nelaimei, ją fiksuoja ne popierinėse, o elektroninėse eismo įvykių deklaracijose. Specialistai pataria nesibaiminti naudoti virtualios sistemos, nes tai ne tik patogiau, bet ir paspartina kompensacijų išmokas.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, netikslumai deklaracijoje reiškia ilgesnį įvykio nagrinėjimo laiką ir ne taip operatyviai gaunamą draudimo išmoką.
„Dėl šių priežasčių vairuotojai turėtų rinktis elektroninį deklaracijos pildymo būdą. Elektroninis vedlys padės išvengti klaidų, o visas procesas vidutiniškai užtruks iki 18 min.“, – dėstė pašnekovė.
V. Katilienė atkreipė dėmesį, kad, vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją sistemoje draudimoivykiai.lt, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
„Eismo įvykį sukėlusiam asmeniui nebereikia apie nelaimę pranešti savo draudimo bendrovei, o nukentėjusiajam pakanka susisiekti su ja dėl tolesnio žalos atlyginimo proceso“, – aiškino draudimo specialistė.
Masinė: jei incidente dalyvavo daugiau negu dvi transporto priemonės, pildomos kelios deklaracijos. V. Balkūno / BNS nuotr.
Lemia ir detalės
Transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, kas penktas eismo įvykis Lietuvoje deklaruojamas sistemoje draudimoivykiai.lt. Net 90 proc. visų elektroninių deklaracijų užpildo į eismo įvykį patekę lengvųjų automobilių vairuotojai.
Labai svarbu deklaracijos pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, kad ginčo atveju kita pusė nepažymėtų naujų aplinkybių.
Draudikų skaičiavimais, maždaug pusė pateikiamų popierinių eismo įvykių deklaracijų yra su klaidomis. Draudimo žalų ekspertai pataria į ką atkreipti dėmesį, kad būtų išvengta klaidų.
Pirmiausia patariama kuo detaliau aprašyti įvykio vietą, nurodyti tikslų adresą arba kelių susikirtimą. Jei nelaimė įvyko užmiesčio kelyje, reikėtų pažymėti kelią ir jo kilometrų žymą. Kartais užmiestyje įvykiai vyksta prie kitų objektų, kelių susikirtimų, tiltų, kelio ženklų, tad galima nurodyti šiuos objektus kaip orientyrus, nustatant įvykio vietą. Taip pat svarbu tiksliai užfiksuoti įvykio datą ir laiką.
Specialistai pastebi, kad vairuotojai neretai praleidžia elektroninės deklaracijos viduryje esančią dalį „Aplinkybės“. Vis dėlto ji yra itin svarbi nustatant eismo nelaimės kaltininką.
Ties žvaigždute pažymėtais langeliais svarbu išbraukti, kas netinka. Kiti šios dalies punktai pildomi įprastai – užbraukiant langelius ties tomis aplinkybėmis, kurios tinka.
Žymėkitės apgadinimus
Labai svarbu pabaigoje įrašyti užbrauktų langelių skaičių, t. y. pažymėti, kiek aplinkybių yra nurodyta, kad ginčo atveju kita pusė piktavališkai ar netyčia nepažymėtų naujų aplinkybių.
Taip pat patariama atidžiai ir aiškiai nubraižyti įvykio schemą. Tai bus tryliktoji elektroninės deklaracijos dalis. Schemoje privalu nurodyti kryptį, kaip eismo nelaimės metu vyko judėjimas, tiksliai nubrėžiant automobilių padėtis kelio atžvilgiu ir pažymint eismo juostas. Tai gali turėti lemiamos įtakos tais atvejais, kai susidūrimo vieta yra reikšminga nustatant eismo įvykio kaltininką. Pavyzdžiui, žiedinėse sankryžose, kelių susikirtimuose arba kai eismo įvykis atsitinka vienam iš vairuotojų persirikiuojant arba kertant horizontalų kelio ženklinimą.
Tos pačios skilties langeliuose reikėtų nurodyti, kurios transporto priemonės vietos buvo apgadintos. Rekomenduojama apgadinimus aprašyti bent minimaliai, kad vėliau deklaracijoje neatsirastų naujų apgadinimų, už kuriuos teks mokėti.
Derėtų atidžiai įvertinti deklaracijos dalį, kurioje pasirašote. Jei eismo įvykio dalyviai sutaria dėl to, kas yra kaltas dėl eismo nelaimės, keturioliktojoje elektroninės deklaracijos dalyje „Patvirtinu, kad esu atsakingas už padarytą žalą“ pasirašyti turėtų tik kaltininkas.
Didžiausia šioje vietoje daroma klaida – abiejų eismo įvykio dalyvių parašai, manant, kad tai yra abiejų dalyvių parašams skirta vieta. Draudimo bendrovei tokiu atveju tenka aiškintis, kuris deklaraciją pildęs asmuo pripažino savo kaltę. Jei abu eismo dalyviai pasirašo kaip atsakingi už padarytą žalą, tuomet gali būti pripažinta ir vertinama abipusė kaltė.
Painiava: kaltininko skiltyje pasirašyti turėtų tik avariją sukėlęs asmuo, o pabaigoje jau abiejų dalyvių parašai užtvirtina, kad nurodytos aplinkybės yra teisingos. P. Ramanausko / BNS nuotr.
Kaltininkui – kopija
Abiejų pusių parašams yra skirta penkioliktoji deklaracijos dalis „Vairuotojų parašai“. Šie parašai patvirtina, kad abu deklaraciją pildę asmenys sutinka su pateikta informacija. Pasirašyti turi abu vairuotojai, nepriklausomai nuo kaltės dėl eismo įvykio.
Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti dokumento originalą, o įvykio kaltininkas – kopiją.
Jei incidente dalyvavo daugiau negu dvi transporto priemonės, pildomos kelioms deklaracijos. Kiekvienoje dalyje tas pats kaltininkas užpildo savo dalį ir nubraižoma to paties įvykio schema su visais eismo įvykio dalyviais. Taip pat galima naudoti baltą popieriaus lapą, kuriame visi eismo įvykio dalyviai turi surašyti automobilių ir vairuotojų duomenis, aprašyti aplinkybes, įvykio laiką ir tikslią vietą.
Jei nukentėjo kelio statinys, o sugadinto turto savininko ar jo atstovo nėra galimybės surasti, apie tai reikia informuoti specialiąsias tarnybas telefonu 112. Kelio statiniu gali būti šviesoforas, kelio atitvaras, kiemo įrenginiai, vartai. Tarnyba operatyviai suras šio kelio statinio savininką, su kuriuo deklaracija ir bus užpildyta. Vairuotojai klysta manydami, kad sugadinus šviesoforą, niekas to nepastebės, pavyks išvengti atsakomybės ir kaltininkas nebus surastas. Todėl svarbu pačiam kaltininkui pasirūpinti tinkamu eismo įvykio įforminimu.
Jei pildoma popierinė deklaracija, nukentėjusysis turėtų pasiimti dokumento originalą, o įvykio kaltininkas – jo kopiją. Mat nukentėjęs asmuo visada kreipiasi dėl žalos atlyginimo, o kaltininkas kai kuriais atvejais apie įvykį net nepraneša. Tokiu atveju draudimo bendrovei geriau pateikti originalų, t. y. raiškesnį, pasirašytą dokumentą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie elektrinių paspirtukų vairuotojus: sunku komentuoti, kas vyksta žmogaus galvoje
Automobilių srautai tuneliuose dažnai būna didžiuliai, greitis – taip pat. Kaip tokiame sraute atsidūrė paspirtukininkas – žino tik jis vienas. Bet jis griuvo, dėl to susidūrė trys automobiliai, sulėkė tarnybų pajėgos. Paspirtuk...
-
Sumokėti už neapmokėtą parkavimą gavus „geltonąjį lapelį“ reikės kitaip: ką svarbu žinoti?
Kiekvieną mėnesį Vilniuje už neapmokėtą automobilių parkavimą išrašoma apie 13–14 tūkst. vadinamųjų geltonųjų lapelių. Šis skaičius jau kurį laiką nesikeičia. Nuo gegužės 15 d. sumokėti už neapmokėtą parkavim...
-
Apie Lietuvos meistrus: po remonto net oficialūs atstovai nemato, kad automobilis buvo „daužtas“13
Kaip galima apsaugoti save ir netyčia nenusipirkti automobilio, kuris atrodo idealios būklės, bet patekus į eismo įvykį paaiškėja, kad automobilis yra praktiškai dalimis subyrėjęs, LNK reportaže pasakojo „Carvertical“ atstov...
-
Ženklai draudžia net stabtelėti, bet gatvelė tapusi stovėjimo aikštele33
Į redakciją kreipėsi Kauno senamiesčio gyventojai, neapsikentę ženklų nepaisančių ir automobilius parkuojančių, kur jiems patogiau, vairuotojų. ...
-
Svarbu vairuotojams: tikslinama informacija dėl eismo pakeitimų ties IX fortu11
„Via Lietuva“ informuoja, kad Kaune, kelyje ties IX fortu, atliekami eismo organizavimo pakeitimai. Kadangi šioje vietoje siekiama padidinti eismo saugumą ir sumažinti pavojingų situacijų kelyje skaičių, joje bus įrengtas naujas kelio...
-
Keturračiai – ne vien pramogoms2
Vis daugiau entuziastų nukabina šalmą nuo vinies ir rangosi į motociklininko kostiumą, tačiau nebūtinai kiekvienas iš jų renkasi dviratį plieninį žirgą. Specialistai pastebėjo, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja keturračiai motoci...
-
Rinkos naujokai: ar galima pasitikėti?6
Vos per dvejus trejus metus Europos automobilių rinkoje atsirado daugybė naujų, negirdėtų gamintojų iš Azijos. Šio regiono atstovai moka nustebinti techninėmis savo gaminių charakteristikomis, technologijomis ir santykinai maža kaina. O ...
-
Nedidelė rida: vilionės ir grėsmės3
Skelbimų portaluose galima rasti šimtus automobilių su nedidele rida už mažesnę nei rinkos kainą. Automobilių rinkos ekspertai pataria neskubėti įsigyti tokios transporto priemonės, nes už ridos gali slėptis tikrosios patrauklios kainos prie...
-
Sostinėje – paspirtukų reidas: primena svarbų dalyką3
Sostinėje vidurdienį prasidėjo kiek neįprastas policijos pareigūnų reidas. Šie stabdo ir tikrina elektrinių paspirtukų vairuotojus ir primena apie privalomas apsaugos priemones. ...
-
Lietuvių lyderė – „Toyota“, lenkus sužavėjo „Porsche“2
Per balandžio mėnesį Lietuvos naujų automobilių parkas ūgtelėjo 15,2 proc., o kaimynus lenkus stebina neįprastos tendencijos rinkoje. ...