A. Mamontovas: ,,Nesu pakelės maniakas”

Į pajūryje vykstančius koncertus dainininkas Andrius Mamontovas važiuoja ne savo automobiliu, o drauge su grupe – autobusiuku. Tačiau, jei Andrius koncertuoja be grupės, įsimeta gitarą ir važiuoja nuosavu automobiliu. Duodamas interviu, dainininkas pasakojo, kad jam tenka vairuoti daug. Koncertuodamas Amerikoje ir kitose šalyse, A. Mamontovas įveikia didelius atstumus, todėl ir savo vairavimo patirtį vadina netelpančia į Lietuvos ribas.

- Andriau, kaip seniai vairuoji?

- Man buvo treji metai, kai senelis, pasisodinęs ant kelių, prie senos volgos GAZ-21 vairo pats vairavo ir leido už jo pasilaikyti. Tai ir buvo pirmas mano kartas prie vairo. Čia panašiai septyniasdešimtieji metai. Teises išsilaikiau aštuoniasdešimt šeštaisiais. Jau dvidešimt metų esu vairuotojas.

- Koks buvo pirmas tavo automobilis?

- Pirmas mano automobilis pirktas per pusę su broliu - senas ,,Volkswagen” vabalas. Paskui buvo ,,Fiat Uno”, o vėliau iš eilės - dvi ,,Mazda-626”. Dabar vairuoju ,,Mazda-6”. Ne specialiai jas renkuosi, bet vis pataikau nusipirkti ,,Mazda” markės automobilį. Minėtos markės automobiliai mane puikiai tenkina, nes tai kokybiškos ir geros mašinos.

- Kaip vertini lietuvių vairavimo kultūrą?

- Lietuviai nėra baisiausi vairuotojai, bet ir kultūringiausiais nepavadinsi. Lietuviai turi keistų savybių. Yra žmonių, kurie aplenkti įsižeidžia ir pradeda su tavimi lenktyniauti. Kai tu tuo metu visai nelenktyniauji ir skubi kažkur kitur. Tai visada atrodo labai keistai. Nežinau, iš kur tas jų noras?

- Vieną kartą sustojau prie šviesoforo, iš kitos mašinos išlipo žmogus, priėjo prie manęs ir sako: ,,ko čia lenki mane?” Aš sakau: ,,atsiprašau, bet aš skubu. Ponas, grįžkite į savo automobilį, aš su jumis nelenktyniauju. Aš tiesiog skubu”. Man tas visada nuostabu. Šito niekaip negaliu suprasti. Čia juk ne lenktynės. Kiekvienas turi savo važiavimo tikslą ir kiekvienas važiuoja. Būna, kad neskubi, bet būna, kad ir skubi, vėluoji, laukia tavęs kažkas. Tai man toks lenktyniavimas ne vietoje. Nors šalis, kurioje mačiau baisiausią vairavimą, Venesuela. Net ir Maskvoje, kur vairavimas ir greitis arti chaoso, ne taip baisu. Venesueloje mane labiausiai pritrenkė tai, kad pirmenybę turi ta mašina, kuri didesnė, o lenkiama kartais arba važiuojama pėsčiųjų šaligatviu. Gatvėje kamšatis didžiausia. Tarkim, dviem eilėmis važiuoja mašinos, o trečia eile važiuojama šaligatviu. Ir niekas nieko nedaro. Visiškas chaosas – kas kaip nori, kas kaip supranta, tas taip ir važiuoja. Suka, rodo ženklus, keikiasi, mojuoja. Ačiū Dievui, pas mus to nėra. Būtų labai sudėtinga.

- Atsimeni tuos laikus, kada važinėjai viešuoju transportu?

- Aš labiau mėgdavau vaikščioti pėsčias. Neseniai važiavau troleibusu ir pagalvojau, kad nevažiavau juo kokią dešimtį metų. Tai pakankamai daug.

- Kaip vertini vilnietiško transporto judėjimo greitį?

- Kai esi vilnietis, pažįsti miestą ir žinai visus apvažiavimus, žinai gatveles, kur vienpusis eismas, kur uždaryta ir atidaryta, vairavimas palengvėja. Prisimenu Vilnių prieš dvidešimt metų, kai gatve pravažiuodavo vienas kitas ,,žiguliukas”, o dabar piko valandomis susigrūdimas didžiausias, kamšatys darosi problema, supranti, kaip viskas keičiasi. Dar kartais iš seno įpratimo manai, kad gali iš vienos vietos į kitą nuvažiuoti per penkiolika minučių ir užmiršti, kad tai užtruks kokias keturiasdešimt minučių, o per kokias Kalėdas nuvažiuoti nuo vieno miesto galo iki kito užtrunki dvi valandas. Tas byloja, kad Vilnius tampa didelis miestas.

- Kokie pagrindiniai reikalavimai keliami tavo automobiliui?

- Man svarbu, kad mašina būtų patogi, kokybiška, kad negestų. Kartais tenka skubėti, todėl norisi, kad ir galingumo turėtų. Automobilis man nėra prabangos priemonė. Jis turi būti patogus, veikiantis, aš turiu jame gerai jaustis.

- Ar esi išbandęs keliones autostopu?

- Esu važinėjęs autostopu, esu pavežęs ir stabdančių. Šiais laikais daug kuo stebiuosi. Čia pranešinėja apie pakelės maniakus, o čia pakelėse merginos balsuoja, stabdo automobilius, sėdasi į juos. Šitoje vietoje tas naivumas žmones pražudo. Kartais pagalvoju, kadangi nesu pakelės maniakas, tai gal geriau aš sustosiu ir pavešiu tą žmogų, nes taip geriau, nei maniakui pakliūti, kad į mišką nusivežtų.

- Ar pagalvoji apie naują automobilį?

- Vienintelis dalykas, kuris trikdo, tai žiemą ne visada laiku nuvalytos gatvės, duobės, sudarančios sunkias važiavimo sąlygas. Tada pagalvoju apie keturiais ratais varomą visureigį. Vasarą gal tai ir nėra taip aktualu, bet žiemą dažnai pamąstau, kad gal vis dėlto reikėjo pirkti visureigį. Sniego pusnys ir jose užstrigusios mašinos verčia apie tai susimąstyti.

- Dėkui už pašnekesį.