Mandagumas ir kiti metodai

Vairuojant automobilį reikia saugotis ne tik avarijų, bet ir sukčių pinklių kelyje. Piktadariai, tyčia išprovokuojantys avarines situacijas, puikiai išmano kelių eismo taisykles ir naudojasi kitų eismo dalyvių neatsargumu.

Kaip teigia draudimo ekspertai, sukčių išprovokuotų susidūrimų padariniai gali būti labai skaudūs, ne tik materialiniai. Viena vertus, išsiblaškėliai lieka kalti dėl eismo įvykio ir turi atlyginti sukčių neva patirtus nuostolius. Be to, susidūrimų metu neretai nukenčia ir patys vairuotojai arba jų keleiviai.

Remiantis bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, vien per šių metų sausio–balandžio mėnesius buvo nustatyta beveik 600 sukčiavimo kelyje atvejų, neteisėtai bandomų gauti išmokų suma siekė beveik 800 tūkst. eurų. Anot bendrovės Operacijų departamento vadovo Artūro Juodeikio, į apgavikų pinkles patenkama dėl įvairių priežasčių. Pirmiausia – kritiškai neįvertinus kito vairuotojo pernelyg draugiško gesto kelyje.

„Perdėtas vairuotojų paslaugumas gali būti bandymo sukčiauti ženklas. Pavyzdžiui, kai sukčiai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors patys turėtų ja pasinaudoti. Aferistas, kelyje turintis pirmumo teisę, stabteli prie nusižiūrėto aukos automobilio ir pasiūlo praleisti, pamirksėdamas šviesomis ar parodydamas gestą. Taip pat viena populiariausių dirbtinių autoįvykių sukėlimo vietų yra žiedinės sankryžos. Čia sukčiai bando įvelti į eismo įvykį mažiau patyrusius vairuotojus. Dar viena populiari vieta – automobilių stovėjimo aikštelės prie prekybos centrų. Ten sugalvojama įvairiausių metodų, kaip pakišti neatidų vairuotoją“, – apie apgavikų metodus pasakojo A.Juodeikis.

Grupėje – pavojingesni

Anot eksperto, būtina tinkamai įvertinti situaciją, kurioje kiti vairuotojai nori pasirodyti jums itin paslaugūs. Taip pat svarbu vadovautis kelių eismo taisyklėmis. Tuomet bus mažesnė tikimybė pakliūti į nusikaltėlių pinkles.

Pasak draudimo specialisto, sukčiai veikia ir grupėmis – jų nariai būna giminaičiai ar pažįstami. Dažniausiai jie jau turi patirties vykdyti tokio pobūdžio apgavystes. Gana dažnai sukeliama situacija, kai piktavalių aukos turi staiga stabdyti.

„Tokiu atveju jie veikia keliese su atskiromis transporto priemonėmis: vienas automobilis važiuoja priekyje „taikinio“, kitas, siekdamas sukliudyti vairuotojui išvengti avarijos, artinasi iš šono, o trečiasis akimirksniu užlenda prieš pirmąjį automobilį. Taip sukuriama situacija, kai vairuotojai, norėdami išvengti susidūrimo, iškart turi stabdyti transporto priemonę ir taip auka atsitrenkia į sukčiaus automobilio galą. Tokiu atveju kaltas lieka atsitrenkęs vairuotojas, kadangi jis nesilaikė saugaus atstumo“, – nusikaltimo schemas atskleidė pašnekovas.

Prirašo senus nuostolius

Gauti finansinės naudos kito asmens sąskaita siekiama ir stovėjimo aikštelėse. Pasitaiko ir tokių sukčių, kurie bando apkaltinti pasirinktą auką dėl automobilio apgadinimų, nesusijusių su tuo metu sukeltu eismo įvykiu.

„Populiariausias sukčiavimo būdas, kai bandoma užsidirbti klastojant įvykio aplinkybes ir didinant nuostolių sumą. Kaip pavyzdį galima pateikti asmenų pranešimus apie žalą, kuri būna nesusijusi su tam tikro eismo įvykio apgadinimais. Toks bandymas siejamas su kito asmens civilinio draudimo pasinaudojimu“, – komentavo A.Juodeikis.

Aukos: piktadariai dažniau renkasi dailiosios lyties vairuotojas, kurios lengviau pasiduoda psichologiniam spaudimui / I. Gelūno / BNS nuotr.

Patekus į avarinę situaciją ekspertas pataria iš skirtingų kampų nufotografuoti transporto priemones, taip pat nuotraukose užfiksuoti kelio ženklus. Nuotraukos padės specialistams išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes.

„Draudimo įmonėje dirba specializuotų darbuotojų komanda, kuri analizuoja abejonių keliančius atvejus. Draudimo išmokos išmokamos ir draudžiamieji įvykiai tiriami tik tada, kai yra teisinis pagrindas. Specialistams lengviau išsiaiškinti realias incidento aplinkybes padeda nuotraukos, vaizdo įrašai iš įvykio vietos ir finansiniai dokumentai“, – dėstė draudimo ekspertas.

Schemos užsienyje

Jis akcentavo, kad labai svarbu po avarijos nepasiduoti panikai, susikaupti ir situaciją įvertinti realistiškai.

„Sukčiai pasinaudoja ta afekto būsena po nelaimingo įvykio, todėl svarbu išlaikyti šaltą protą. Jei kyla menkiausias įtarimas, verčiau skambinti policijai. Tą taip pat verta daryti, jei su jumis bandoma susitarti neoficialiai, siūloma atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nepildyti dokumentų, nepagrįstai vilkinamas įvykio deklaracijos pildymo procesas“, – sukčius išduodantį elgesį įvardijo A.Juodeikis.

Faktai: nustatant kaltininką labai svarbu, kokias įvykio aplinkybes užfiksuos policijos pareigūnai. V. Liaudanskio nuotr.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, per 2022 m. pirmus keturis mėnesius neteisėtai bandomos gauti išmokos vidutinė suma siekė 1,2 tūkst. eurų. Tiesa, Lietuva – toli gražu ne išimtis. Tokių įvykių gausu ir kitose Europos šalyse. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos „RAC“ įmonės, teikiančios pagalbą kelyje ir draudimo paslaugas, 2021 m. duomenimis, šioje valstybėje populiarus „Flash for cash“ sukčiavimo būdas. Aferistai pamirksi priekinėmis šviesomis vairuotojams, duodami signalą, kad juos praleidžia, o tada atsitrenkia į aukos automobilį.

Pakliuvusiems į sukčių pinkles būna sunku įrodyti nekaltumą, kadangi kelių eismo taisyklėse teigiama: kelyje reikia stebėti kitų eismo dalyvių signalus ir važiuoti tik įsitikinus, kad saugu atlikti manevrą.

Sukčiauja ir pėstieji

Lietuvoje ne sykį nuskambėjo istorijos ir apie pėsčiųjų sukčiavimo atvejus. Prieš keletą metų Kaune akyli praeiviai fiksavo situacijas, kai incidentus sukeldavo pėstieji. Pagyvenęs vyriškis, siauroje gatvelėje arba ties sankryžomis prasilenkdamas su lėtai riedančiu automobiliu, tyčia užgriūdavo ant mašinos arba atsitrenkdavo į šoną ar galą.

Netrukus į įvykio vietą prisistatydavo dar vienas treninguotas pilietis, kuris tvirtindavo gerai matęs incidentą ir ragindavo vairuotoją sumokėti nukentėjusiajam. Nežinia, kiek žmonių sukčiai apgavo, tačiau jų drąsa iškart išgaruodavo, jei vairuotojas pasiūlydavo kviesti policiją.

Reketas: užfiksuotas ne vienas atvejis, kai autoįvykį imituojantys pėstieji reikalauja pinigų už neva patirtą žalą / L. Balandžio / BNS nuotr. 

Panašių epizodų užfiksuota ir Vilniuje. Prieš dvejus metus gauta keletas pranešimų, kad gatvių sankirtose praeivis tyčia spiria į pravažiuojančio automobilio šoną. Sutrikusiam vairuotojui vyriškis aiškindavo esąs partrenktas ir už tai, kad nebūtų kviečiama policija ir keliama byla, pareikalaudavo kelių šimtų eurų kompensacijos. Be to, vienai vairuotojai apgavikas iškėlė sąlygą, kad jį dar nuvežtų į stoties rajoną.

Sukčiui nepasisekė tuomet, kai prabangaus BMW šeimininkė iš Latvijos nesutriko ir paskambino skubios pagalbos telefonu. Veikėjas, supratęs, kad netrukus atvyks policijos ekipažas, movė šalin. Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį į tai, kad sukčiautojų šou dažniausiai būna skirti dailiosios lyties atstovėms, tikintis, kad emocingesnė moterų reakcija sutrukdys joms adekvačiai įvertinti situaciją.