Mažina riziką

Eismo saugumo specialistai pabrėžia: tamsoje ir pėstieji, ir dviratininkai privalo dėvėti jų matomumą gerinančias priemones.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai visuose Lietuvos keliuose žuvo 51 pėsčiasis, iš jų 36 – tamsiuoju paros metu (tai 71 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).

"Skaudžią statistiką būtų galima gerokai sumažinti, jei eismo dalyviai labiau rūpintųsi savo saugumu. Tamsiame kelyje privalu dėvėti atšvaitą, šviesą atspindinčią liemenę – tai paprastos priemonės, kurios sumažina eismo nelaimės riziką tamsoje ir saugo eismo dalyvių gyvybes", – sakė draudimo bendrovės "Gjensidige" vadovas Marius Jundulas.

"NielsenIQ" atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenys liudija, kad atšvaitus nuolatos dėvi 35 proc. šalies gyventojų, 27 proc. visuomenės juos segasi retkarčiais, 16 proc. mūsų šalies žmonių šią eismo nelaimės riziką mažinančią priemonę naudoja sezoniškai.

Tyrimo duomenimis, Lietuvoje atšvaitų niekada nenaudoja 12 proc. žmonių, dar 8 proc. gyventojų jų nedėvi, tačiau pasirūpina, kad atšvaitus turėtų jų vaikai. Tarp nedėvinčiųjų labiausiai išsiskiria 16–19 metų amžiaus grupė – net 23 proc. jų sakė niekada nesegintys atšvaito.

Gajus mitas, kad atšvaitai būtini tik tamsiuoju paros metu užmiesčio keliuose. Anaiptol – atšvaitai itin svarbūs ir miestų gatvėse.

Mieste ir užmiestyje

M.Jundulo nuomone, pėsčiųjų ir dviratininkų elgsenos taisyklių būtina mokytis nuo pat mažų dienų.

Pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti tėvai, sutemus į gatvę su atžalomis eidami tik prisisegę atšvaitus, pagal poreikį – ir dėvėdami ryškiaspalves liemenes su šviesą atspindinčiais elementais.

Vairavimo mokyklos vadovas, saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas atkreipė dėmesį į klaidingą atšvaitų dėvėjimo praktiką Lietuvoje.

"Gajus mitas, kad atšvaitai būtini tik tamsiuoju paros metu užmiesčio keliuose. Anaiptol – atšvaitai itin svarbūs ir miestų gatvėse. Tikriausiai kiekvienas vairuotojas prisimena atvejų, kai tamsoje vos nekliudė pėsčiojo, einančio per perėją ar kitoje vietoje kertančio važiuojamąją kelio dalį. Prietemos ar dulksnos sąlygomis, kitomis eismą sunkinančiomis aplinkybėmis prastas matomumas būna ir miestų gatvėse, ir užmiesčio keliuose", – kalbėjo A.Pakėnas.

Pasak saugaus eismo eksperto, auštant arba temstant regėjimas dar neprisitaikęs prie aplinkos, todėl šie pereinamieji paros laikotarpiai   eismo dalyviams sudėtingiausi. Prietemos laikas – itin apgaulingas, jį vertinti reikia labai atsakingai.

Skirtingi požiūriai

Pasak A.Pakėno, atšvaitus turėtų dėvėti ne tik pėstieji, dviratininkai ir važiuojantieji paspirtukais, tačiau ir automobilių vairuotojai.

"Pateiksiu pavyzdį: kai vairuotojas, nedėvėdamas jokių jo matomumą gerinančių priemonių, kelkraštyje keitė automobilio ratą tamsiuoju paros metu, kita keliu važiavusi transporto priemonė jį stipriai sužalojo", – priminė vairavimo mokyklos vadovas.

Eksperto teigimu, yra eismo dalyvių, kuriems saugumas – visada svarbiausias veiksnys kelyje. Suaugusiems dviratininkams Lietuvoje šalmas nebūtinas, tačiau dauguma žmonių, leisdamiesi į kelią dviračiu, šalmą visada užsideda. Paprastai tokie eismo dalyviai važiuoja dviračių taku, netrukdo pėstiesiems, kirsdami važiuojamąją dalį nulipa nuo transporto priemonės. Pavyzdingai ir atsakingai besielgiančių žmonių gausu ir tarp pėsčiųjų, kurie atšvaitus dėvi ant viršutinių drabužių, rankinių, kuprinių, visada pasirūpina atšvaitais vaikams.

Vis dėlto, A.Pakėno nuomone, Lietuvos keliuose ir gatvėse gausu eismo dalyvių, neigiančių rizikas, keliančių grėsmę visiems eismo dalyviams.

Tamsiuoju paros metu ir esant geroms oro sąlygoms vairuotojas, važiuodamas su įjungtomis artimosiomis šviesomis, pėsčiąjį be atšvaito pastebi likus iki jo 50 m, o su atšvaitu – iki 150 m.