Nepilsi – nevažiuosi. Šis posakis tinka kalbant ne tik apie degalus, bet ir apie aušinimo skystį. Viena iš priežasčių, dėl ko užkaista variklis – pasibaigęs aušinimo skystis. Meistrai tikina, kad aušinimo skystis, arba dar kitų vadinamas „tosolas“, varikliui lygiai taip pat svarbus kaip ir tepalas.

„Jei nėra tepalo, variklis nesitepa, jis sustoja. Jeigu nėra aušinimo skysčio, variklis perkais ir taip pat nustos veikti“, – variklio alyvos ir aušinimo svarbą varikliui pabrėžia Ramūnas Deveikis, automobilių serviso „Rimtoma“ technikas.

Tinkama aušinimo sistemos priežiūra padės išvengti didelių problemų

Neužkaista, neužšąla, turi tepimo ir antikorozinių savybių – kokybiško aušinimo skysčio privalumus vardija specialistai. Kurio pilti ir kas kiek laiko keisti nurodo automobilio gamintojas, vairuotojui telieka tuo pasidomėti. Deja, pasitaiko, kad šį, automobiliui gyvybiškai svarbų eliksyrą, vairuotojai pamiršta.

„Į servisą vairuotojai dažniausiai kreipiasi tada, kai skystis ima tekėti, kai variklis ima kaisti arba šalti. Jokia rodyklė, joks parametras nerodo, kad reikia keisti tą skystį, todėl žmonės važiuoja tol, kol ima gesti kažkokie komponentai“, – dažną vairuotojų klaidą įvardija R. Vaštakas.

Aušinimo skysčio lygis turi būti per vidurį – tarp minimalios ir maksimalios padalų. Jei pastebėjote, kad lygis mažesnis nei minimalus, važiuoti dar galima, tačiau būtina stebėti situaciją.

„Jeigu skysčio mažai, automobilis važiuoti dar gali, bet reikia stebėti temperatūrą. Gali būti, kad pečiukas pradeda pūsti ne šiltą orą, o šaltą. Ir tada reikėtų atkreipt dėmesį, ar yra tinkamas lygis“, – kokie požymiai išduoda apie per žemą aušinimo skysčio lygį, pasakoja „R2L“ serviso meistras Stanislovas Jankovskij.

Noras sutaupyti gali grįžti bumerangu

Blogas aušinimo sistemos darbas gali padaryti didelę žalą varikliui.

„Skirtingos temperatūros iškraipo metalą. Aušinimo skystis patenka į cilindrą, pradega tarpinės, sudega stūmokliai. Pastarasis dalykas reiškia, kad variklis „užkalęs“, reikia kapitalinio remonto“, – blogiausią scenarijų įvardija R. Deveikis.

Ne pats maloniausias gedimas, kai per atsiradusias skylutes į aušinimo sistemą patenka tepalo.

„Tuomet dažniausiai pasidaro košė. Jeigu aušinimo skystis būtų keičiamas laiku, tarkime, kas trejus metus, to gedimo greičiausiai pavyktų išvengti“, – konstatuoja R. Deveikis.

Dėl korozijos neberemontuojamas radiatorius, dėl guolių ar sparnuotės gedimų nebetinkamas aušinimo skysčio siurblys, „iš rikiuotės išėjęs“ termostatas. Korozija atrodo nenugalima. Tačiau meistrauti mėgstantys lietuviai rankų nenuleidžia – eksperimentuoja pigiausiu būdu ir išranda įvairiausių „technologijų“, kaip sulaikyti aušinimo skystį, kad jis nebėgtų per atsiradusius plyšelius.

„Pradeda naudoti liaudyje vadinamas „garstyčias“, kad užsandarintų tą mažą skylutę. Tada toks hermetikas užkiša aušinimo radiatorius ir skystis pradeda per mažai aušintis. Po to žmonės atvažiuoja į servisą su problemomis – tai variklis kaista, tai nešyla salone“, – apie liaudiškus metodus ir jų pasekmes pasakoja R. Deveikis.

Kaip elgtis patekus į ekstremalią situaciją

Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra.

Jeigu norite išvengti variklio perkaitimo, būtina stebėti prietaisų skydelį. Dažnu atveju informacija apie galimą perkaitimą jame atsiranda pirmiausiai.

„Prieš aušinimo skysčiui išbėgant, prietaisų skydelyje užsidegs lemputė ir kils temperatūra. To galima ir nepastebėti, pavyzdžiui, greitkelyje ji labai greit šoka į viršų. Finiše aušinimo skystis išbėga ant žemės. Sustojus paaiškėja, kad gedimas susijęs su užstrigusiu termostatu arba nesuveikusiu aušinimo ventiliatoriumi“, – būti atidiems ir stebėti variklio temperatūra pataria R. Deveikis.

Akivaizdžiausiai apie problemą praneša iš po variklio dangčio pradėję kilti balti dūmai. Tai reiškia, kad sistemoje per mažai aušinimo skysčio arba sistema kažkur prakiuro. Tokiu atveju, reikia skubiai gesint variklį ir žiūrėti, kas atsitiko. Jei važiuosite – turėsite didelių problemų.

„Jeigu perkaista variklis, deformuojasi galvutė, perdega tarpinė, dar blogesniu atveju gali užkalti variklis. Jeigu atidarėte variklio dangtį, leiskite garams greičiau išsigaruoti, nes gali būti, kad ten ne garai, o dūmai, kurie atsirado dėl užsidegusių elektros laidų“, – perspėja R. Vaštakas.

Atskirti dūmus nuo garų galima iš kvapo bei spalvos. Bet kokiu atveju užgesinus variklį ir atsargiai atidarius variklio dangtį reikia stebėti, iš kur garai kyla. Jei problema aušinimo sistemoje, po 10–15 minučių jau galima įpilti aušinimo skysčio ir važiuoti. Jo neturint, blogiausiu atveju, tiks ir vanduo.

„Jei jūsų automobilis nėra naujas ir jums trūksta pinigų, o iki autoserviso reikia kažkaip nuvažiuoti – pilkite vandenį ir važiuokite. Nieko blogo per 100 ar 150 kilometrų neatsitiks“, – tikina R. Vaštakas. Tačiau tuo pat metu priduria, kad vandeniu piktnaudžiauti nereikėtų ir gedimą privalu pašalinti, o variklio aušinimui naudoti tai, kas priklauso.

Vis dėlto, vanduo išgelbės tik pačiu ekstremaliausiu atveju, ir visada patartina pirmiausia paskambinti mechanikams, nes gali būti, kad jie toliau važiuoti tikrai nepatars.

Perkaitęs variklis – pavojaus šaltinis sveikatai

Pasitaiko, kad dėl aušinimo sistemos gedimų kelyje sustojusiems vairuotojams prireikia ir medikų pagalbos.

„Rūksta garai iš po kapoto ir norisi atsukti tą talpą, kad viskas išeitų ir niekas, gink Dieve, nesprogtų. Tačiau tuo metu garai nudegina“, – pastebėjus aušinimo sistemos gedimus, elgtis labai atsargiai ragina šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Nudegimo laipsnis priklauso nuo skysčio temperatūros ir kiek laiko rankos ar veidas kontaktavo su garais.

„Pirma pagalba bet kokio apsideginimo ar apsiplikymo atveju, tai kuo greičiau šaldyti tuo ką turime, arba dažniausiai, apsipilti vandeniu. Jeigu iškyla pūslės, jų nesprogdinti ir kreiptis pagalbos“, – pataria V. Morozovas.

Svarbu profilaktiškai tikrinti skysčius

Tam, kad automobilis važiuotų be priekaištų, geras vairuotojas bent kartą per mėnesį turėtų atlikti „reviziją“ po variklio dangčiu ir patikrinti visų skysčių kiekį.

„Kartas nuo karto reikia pasižiūrėti po automobiliu, išvažiuojant iš aikštelės, kas liko toje vietoje, kur stovėjo jūsų automobilis, ar ten liko balutė, ar ne“, – kaip galima pastebėti problemą pataria R. Vaštakas.

„Turi kiemą – turi šienaut. Turi mašiną – turi prisižiūrėti. Jeigu yra laiko pakeisti tepalą, tai tuo metu reikia patikrinti aušinimo ir stabdžių skysčius. Tai yra tie skysčiai, kurie atėjus laikui yra keičiami“, – ką būtina profilaktiškai patikrinti, pabrėžia R. Deveikis.

Geriau profilaktika nei brangus remontas, tikina meistrai ir pataria savo automobilį „girdyti“ tik kokybišku aušinimo skysčiu bei tik esant vėsiam varikliui. Jei aušinimo skystį nusprendėte keisti patys, svarbu žinoti, kad jis kenkia gamtai, todėl skystį būtina utilizuoti.

Visą pasakojimą apie variklio aušinimo skystį kviečiame žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ parengtame reportaže.