Beveik išnykus tradicijai rašyti popierinius laiškus, Lietuvos pašto veiklą gaivina elektroninė prekyba ir finansinės paslaugos. Netrukus Lietuvos paštas plės veiklą perimdamas ir „Snoriukus“, bet jame teiks tik finansines paslaugas.

Padeda e. prekyba

Pastaruosius kelerius metus vis didesnę pašto paslaugų dalį sudaro siuntos.

„Universaliosios pašto paslaugos yra ne tik laiškų siuntimas. Laiškų siuntimas mažėja, bet labai sparčiai auga siuntų siuntimas ir priėmimas. Tai labiausiai susiję su gyventojų migracija ir, bene daugiausia, su elektronine prekyba. Galėdami įsigyti daiktų pigiau arba tokių, kokių nėra Lietuvoje, žmonės tuo naudojasi, ir kiekvienais metais siuntų, susijusių su elektronine prekyba, skaičius auga dešimtimis procentų. Manau, kad paštas yra labai perspektyvus, bet, žinoma, šalia teikiame ir kitas paslaugas“, - paklausta, ar šiais laikais paštas galėtų išgyventi vien iš tiesioginių pašto paslaugų, sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai Aurelija Jonušaitė.

Pasak jos, daugiausia siuntų, susijusių su elektronine prekyba, į Lietuvą keliauja iš šalių, kur tokia prekyba yra labai išvystyta: Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Kinijos, Honkongo. Iš Lietuvos daugiausia siunčiama į tas šalis, kur gyvena didžiausios lietuvių emigrantų bendruomenės: Didžiąją Britaniją, Airiją, Vokietiją, Norvegiją.

A. Jonušaitės teigimu, tam tikrų darbo procesų automatizavimas paštų darbuotojų skaičiaus labai nepaveikė: vienose paslaugose jų mažėjant, kitose – daugėja. „Labai vystome finansines paslaugas, auga siuntų skaičius, dėl to ženklaus darbuotojų skaičiaus sumažėjimo tikrai nėra“, - sakė Lietuvos pašto atstovė spaudai.

„Snoriukai“ – tik finansinėms paslaugoms

Lietuvos paštas yra paskelbtas mažųjų „Snoro“ filialų, vadinamų „Snoriukais“, pirkimo konkurso nugalėtoju. Lietuvos paštui perduodama 230 „Snoro“ filialų, tačiau ne iš karto visi ims veikti.

„Per artimiausias kelias savaites turime pasirašyti sutartį, sudėti visus taškus ant „i“ ir sutartą dieną perimti tuos kioskelius savo nuosavybėn. Norėtume, kad pirmieji bankeliai atsidarytų iki metų pabaigos, bet tai tikrai nebus visi, ir kol kas negalime įvardyti, kurie tiksliai, jie bus atidaromi palaipsniui, - pasakojo A.Jonušaitė. – Juose bus teikiamos tik finansinės paslaugos: bus galima sumokėti už komunalines paslaugas, gauti ar išsiųsti perlaidą, atsiimti pensiją ar pašalpą, vartojimo kreditą, valstybės taupymo lakštus. Ateityje, galbūt, galima bus išsikeisti valiutą, padėti indėlį“.

„Snoriukuose“ spaudos prenumeratos, laiškų ar siuntų siuntimo paslaugos nebus teikiamos.

A. Jonušaitės teigimu, „Snoro“ filialų pritaikymas pašto reikmėms reikalaus „minimalių investicijų“: jie perkami su viskuo, kas juose jau yra.

94-as gimtadienis

Lietuvos paštas antradienį Pasaulinės pašto dienos proga pakvietė vilniečius prisiminti šalies pašto istoriją ir pamatyti pašto ženklų kolekciją.

Kaip pasakojo Lietuvos pašto atstovė spaudai, Lietuvos pašto gimtadieniu laikoma lapkričio 16-oji. „Paštas, kaip pats, Lietuvoje pradėjo veikti labai seniai. 1562 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas nusprendė, kad turime būti modernūs ir europietiški, ir turime bendrauti, susirašinėti su kitų šalių karaliais. Tas diplomatinis paštas, kuris pradėjo keliauti iš Lietuvos teritorijos, buvo į Krokuvą, Vieną ir Veneciją. Tai buvo ilgas kelias, turint omenyje, kad tuo metu laiškai gabenti karietomis, taigi jie vežti po dvi savaites, mėnesį. Žygimanto Augusto įkurtas paštas veikė iki XVIII a. pabaigos“, - pasakojo A.Jonušaitė.

Okupavus kraštą, lietuviško pašto nebeliko, jis atsikūrė 1918 m. „Nuo tų metų lapkričio 16 dieną švenčiame Lietuvos pašto dieną, taigi neužilgo minėsime 94-ąjį gimtadienį“, - priminė A. Jonušaitė.