74-ąjį Nacionalinės filharmonijos sezoną šeštadienį pradės Lietuvos kamerinis orkestras. Koncerte skambės pasaulyje itin retai atliekamas, Johano Nepomuko Humelio Koncertas fortepijonui, smuikui ir orkestrui.

Vakaro solistai – orkestro dirigentas, smuikininkas Sergejus Krylovas ir pianistė Mūza Rubackytė. Pasak atlikėjų, kartu koncertuoti planuota penkerius metus, bet iki šiol vis nesutapdavo Krylovo ir Rubackytės koncertų planai.

Pastaraisiais metais Lietuvos kamerinis orkestras yra grojęs tris iš devynių Liudvigo van Bethoveno simfonijų. Šeštadienį skambės dar viena – antroji simfonija. Sezono pradžiai pasirinktas ir Bethoveno amžininko, mažiau žinomo kompozitoriaus Johano Nepomuko Humelio koncertas smuikui, fortepijonui ir orkestrui.

„Idėja Vilniuje atlikti Humelio koncertą buvo mano. Jis labai retai atliekamas pasaulyje, ir esu beveik tikras, kad Vilniuje jo niekas iki šiol nėra atlikęs. Bent jau pastaruosius 100 metų“, – sako smuikininkas, orkestro meno vadovas Sergejus Krylovas.

Jo ir M. Rubackytės duetas – ilgai ir pačių muzikantų lauktas susitikimas.

„Mes vis susitikdavome, ir tu vis užkulisiuose sakydavai: maestro, kada mes pagaliau kartu grosime koncerte? Pagaliau, gal po penkerių metų planavimo tai įvyks“, – S. Krylovui sako M. Rubackytė.

Savaitei atvykusi į Lietuvą pianistė gros dviejų ryškiausių filharmonijos kolektyvų sezono atidarymuose.

„Galvojant apie mūsų iškiliausius Lietuvius solistus, tai turbūt Mūza Rubackytė vienintelė galėtų per vieną savaitę pagroti Humelio dvigubą koncertą, rečitalį Klaipėdoje ir du koncertus su Nacionaliniu simfoniniu“, – sako Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė.

Pasak orkestro direktoriaus, rengiantis lapkritį vyksiančiam koncertui su dirigentu Lioru Shambadaliu gimė idėjų, kaip panaudoti orkestro mecenatų skiriamas lėšas įrašams žymiausiose pasaulio įrašų studijose.

„Lior Shambadal pasiūlė labai įdomią programą, kuri turėtų turėti labai didelį atgarsį. Jo idėja įrašyti kompaktinę plokštelę „Nebaigtas Mozartas“, –sako Lietuvos kamerinio orkestro direktorius Egidijus Mikšys.

Pasak jo, yra daug nebaigtų Mozarto kūrinių.

„Tas visas atkarpas norėtų sudėti į atskirą kompaktinę plokštelę ir atsirastų naujas dalykas, niekada negirdėtas pasaulyje“, – sako E. Mikšys.

Orkestro įrašai ir išvykos į užsienyje vykstančius festivalius kiek apribos koncertus Lietuvoje. Iki Naujųjų Vilniuje numatyti devyni Lietuvos kamerinio orkestro koncertai.