„Greičiai yra tokie, kad jeigu Lietuvoje kažkuri valdžios instituciją darytų tokiais tempais, kaip daro Europos Komisija, tai kiltų ne vienas skandalas. Iš esmės mes gauname klausimus, vyksta tiesiog derinimas projekto, mes aiškiname ir tai yra normalu. Bet jeigu tu gauni klausimus, atsakai į juos per savaitę ir tada lauki 2–3 mėnesius reakcijų į pateiktus atsakymus, tai viskas taip ir važiuoja antrus metus“, – tinklalaidėje „politika.lt“ kalbėjo V. Benkunskas.

„Bet tai vis dar yra greičiausias ir pigiausias būdas Vilniui turėti trūkstamą ir visų taip norimą stadioną su visa infrastruktūra. Nes jeigu mes turėtume alternatyvas, tai supraskim, kad prasidėtų nauji konkursai, nauji projektavimai, naujos statybos – mažiausiai 5 metai į ateitį“, – aiškino jis.

Reaguodamas į kritiką, ar tikrai sostinei reikia Nacionalinio stadiono, V. Benkunskas tikino, kad tęsdamas projektą jis nesiekia nuplauti praeities nesėkmių užtrauktą gėdą, bet atliepti visuomenės poreikius, kuriuos suteiktų stadiono infrastruktūra.

„Vilnius yra vienintelė Europos Sąjungos sostinė, neturinti tokios infrastruktūros. (...) Mes galėtume čia ir koncertus organizuoti, ir sporto varžybas, jau nekalbant apie tai, kad jis 30 metų statomas“, – pažymėjo jis.

Meras taip pat nesibaido išaugusios projekto kainos, primindamas apie valstybės jau išleistas lėšas per paskutinius 30 metų.

„Jis kainuoja apie 54 milijonus, prie pusantro milijardo tai nėra kažkoks didelis pinigų kiekis, bet jis tuos pinigus uždirbs labai greitai ir ta grąža grįš“, – pridūrė jis.

Meras sako suprantantis kai kurių nusivylimą ir nepasitenkinimą 30 metų trunkančia stadiono istorija. Visgi jis tvirtina jaučiantis pareigą prieš valstybę užbaigti šį projektą taip kaip yra suplanuota šiuo metu.

„Mano pareiga šiuo atveju – galbūt ir aukojant asmeninius reitingus, ir matant, kiek valstybė investavo pinigų – tiesiog užbaigti. (...) Tiesiog jau peržengėm ribą, kai kelio atgal nėra ir visas racionalumas rodo, kad pabaikim, o tada jau galvosime, ar mums reikia naujo, didesnio kažkur už miesto ir panašiai“, – teigė V. Benkunskas.

Nacionalinio stadiono projektą Vilniuje iš kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ ketina perimti nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. Jos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis spalio viduryje žurnalistams sakė, kad projekto vystymo procesai išsitęsė ne dėl EK vilkinimo, bet dėl nesutarimų tarp Lietuvos politikų, ir kol kas apie konkrečius statybų užbaigimo terminus kalbėti nevertėtų.

Belaukiant teigiamos EK išvados ir kol projektą valdo „Baltcap“, pasak A. Avulio, „Hanner“ negali įgyvendinti principinio susitarimo su minėtu fondu dėl akcijų išpirkimo, taip pat imtis su stadiono statyba susijusių darbų – projektas stovi vietoje.

Pasak sostinės mero Valdo Benkunsko, vien faktinė komplekso statybų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2022 m. vidurio padidėjo 40 proc.

Visą daugiafunkcį kompleksą sudaro Nacionalinis stadionas su sporto muziejumi viduje, sporto centras su krepšinio, rankinio, gimnastikos, bokso salėmis, trys futbolo treniruočių aikštės, tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas su futbolo aikšte, lengvosios atletikos apšilimo zona su mėtymo sektoriais, kultūros centras su biblioteka ir 300 vietų vaikų darželis.

Skaičiuojama, kad statybos darbai pabrango 27,1 mln. eurų, dar prisidėtų naujų darbų (3 tūkst. papildomų vietų stadione ir universali arena), t. y. 13 mln. eurų. Tačiau teigiama, kad 38,1 mln. eurų būtų galima sutaupyti skolinantis tik 2 m., o ne 22 m., kaip planuota anksčiau.