Pasibaigus didžiosioms metų šventėms, Lietuvą ir vėl palieka emigravę tautiečiai. Paskui juos atsirita ir nauja nuo sunkmečio sprunkančių tautiečių banga.

Vežasi įvairių gėrybių

"Velnias, viršijame leistiną bagažo svorį", – iš braškančio lagamino traukdama batono ir duonos pakuotes atsiduso panevėžietė Edita. Po revizijos svarstyklėms vis dar rodant perteklių, jai teko atsisveikinti su marinuotų ir sūdytų silkių dėžutėmis.

Akimis palydėjusi į giminaičių maišelį iškeliavusius lietuviškus skanėstus, netrukus mergina ranka mojo ir savo seseriai.

"Aš į Londoną, o po kelių dienų Gintarė skris darbuotis į Norvegiją", – apie išsiskyrusius judviejų kelius pasakojo tamsiaplaukė. Lenkdama pirštus Edita suskaičiavo, kad per pastaruosius dvejus metus šis skrydis jai vienuoliktas. "Ir tikrai ne paskutinis", – atšovė keliauninkė. Mergina neslėpė, kad viena pagrindinių priežasčių, vejančių ją uždarbiauti į užsienį, – per maži atlyginimai Lietuvoje, kita – pablogėjusi ekonomikos situacija.

"Dabar visi vėl susitiksime tik per šv.Velykas. Iki!" – stipriai apkabinusi seserį į ausį sušnabždėjo Edita.

Vienoje telekomunikacijų bendrovėje operatore dirbusi kaunietė Dovilė prieš du mėnesius papildė bedarbių gretas, todėl 2010 m. laimės nusprendė ieškoti svetur. "Iki tol užsienyje lankiausi tik kaip turistė", – nedrąsiai prasitarė mergina. Didžiąją dalį daiktų prieš dvi savaites lengvuoju automobiliu į Londoną išvežė jos pažįstami, todėl likus valandai iki skrydžio mergina rankose nervingai glamžė tik mažą kuprinę.

"Vežu bloką cigarečių draugui. Ten jos labai brangios", – kalbėjo Dovilė.

Statybose – ne pyragai

Nei šakočio, nei lašinių palties, nei juodos duonos kepalo – tik mažas krepšys. "Čia visi būtiniausi daiktai", – taisydamas raštuotą kepurę šyptelėjo alytiškis Ričardas. 25-erių jaunuoliui ši kelionė ne pirma – už beveik 2 tūkst. km jis uždarbiauja jau šešerius metus.

"Kol kas likti neplanuoju. Jei seksis gerai – pasiimsiu draugę, o tada jau galvosime", – žvelgdamas į mylimąją kalbėjo Ričardas.

Kelioniniame bagaže palikęs dūmais kvepiančius rūkyto kumpio gabalėlius, varėniškis Viktoras prieš skrydį paskutinį kartą pozavo jį fotografuojančiam tėčiui. "Nagi, pažvelk į mane", – ranka mojavo Juozas. Pensinio amžiaus vyras neslėpė, kad kaskart sūnui iš kišenės traukiant bilietą jo širdį persmelkia skausmas, todėl savo atžalai jis linkėjo sveikatos ir kuo greičiau vėl sugrįšti į Lietuvą.

"Veikiausiai gimtųjų namų slenkstį minsiu tik vasarą", – apie tolesnius planus kalbėjo Viktoras. Londone su keliais draugais jis gyvena trejus metus. Ilgą laiką dirbęs statybose, dėl pasikeitusios situacijos ir sumažėjusių darbo vietų dabar jaunuolis mėto reklaminius lankstinukus gyventojams.

"Nustosiu keliauti, kai šalyje pagerės ekonomikos situacija. Įdomu, ilgai reikės laukti?" – šyptelėjo varėniškis.

Skaičiai nėra gąsdinantys

Ekonomistams prognozuojant neregėto masto emigrantų bangą, Kauno oro uosto darbuotojai praėjusiais metais neužfiksavo ypatingai padidėjusio išvykstančių lietuvių skaičiaus.

"Žinoma, emigrantų banga jaučiama, tik kol kas niekas negali pasakyti tikslių skaičių", – kalbėjo Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.

Turimais duomenimis, 2009 m. skirtumas tarp išskrendančių ir atskrendančių keleivių buvo tik 1 proc. Kiek daugiau lietuvių į užsienio šalis vyko vasarą. Grįžtančių tautiečių antplūdis užfiksuotas prieš didžiąsias šventes.

"Natūralu, Didžioji Britanija mažai nukentėjo nuo krizės, todėl lietuviai ten bando ieškoti laimės. Ar ilgalaikė ši migracija? Viskas priklausys nuo to, kaip sėkmingai jie įsitvirtins", – kalbėjo A.Šliupas prieš kelias dienas atsisveikinęs su tokį patį kelią pasirinkusiu kaimynu.