Kauno rajone, bendrovės "Kauno energija" Garliavos katilinėje, pradėjo veikti naujas biokuro katilas. Tokių modernių jėgainių rajone ir mieste žadama įrengti daugiau.

Šilumą gaus iš medienos

Garliava jau išvaduota nuo importuojamų dujų priklausomybės: šaltuoju metų laiku čia apie 80 proc. šilumos bus gaunama iš medžio atliekų, o šiltuoju – kūrenama vien biokuru. "Įsitikinome, kad ši investicija rodo gerą pavyzdį, kaip įmanoma panaudoti galimybes įgyvendinant atsinaujinančių išteklių programą", – Garliavos biokatilinės atidarymo ceremonijoje vakar kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Iš viso "Kauno energija" rajone aptarnauja 7 katilines.

Pažangūs įrengimai

Pasak katilinę eksploatuojančios įmonės ENG direktorius Romualdo Rutkos, Garliavos katilinėje sumontuotas 5,2 megavatų (MW) katilas ir 1,3 MW kondensacinis dūmų ekonomaizeris ir bendroji jėgainės galia yra 6,5 MW. "Ekonomaizeris leidžia katilinei neprarasti šilumos, kuri paprastai išeina su dūmais. Įrenginys, išgaudamas iš dūmų šilumą, ją sugrąžinta į tinklą ir paverčia naudinga energija", – aiškino R.Rutka.

Katilas yra visiškai automatizuotas, pagamintas Danijos firmoje "Danstoker" ir atitinka aplinkosaugos reikalavimus. "Prie katilo dar pastatytas naujas biokuro sandėlis, įrengta kuro padavimo, pelenų šalinimo sistema, kiti įrenginiai", – pasakojo R.Rutka.

Galimybės pritaikyti katilinę kurenti biokuru atsirado, kai 2010 m. buvo išmontuoti du seni, nuo pat katilinės pastatymo 1965 m. veikę katilai. Vietoj jų sumontuoti du nauji vokiški dujomis kūrenti skirti katilai. Jie ne tik ekonomiškesni, bet ir užima mažiau vietos, sumažėja jų aptarnavimo zona. Todėl katilinėje atsirado laisvų patalpų, kuriose ir įrengtas biokuro katilas

Bendrovė ENG eksploatuos atnaujintą katilinę 20 metų. Ši įmonė laimėjo konkursą ir finansavo įrenginių statybą. "Įgyvendinto projekto vertė yra apie 6 mln. litų", – teigė R.Rutka.

Katilo ir ekonomaizerio įrenginius montavo įmonė "Axis Technologies".

Žiemą čia bus sudeginama apie 70–90 t per parą, o vasarą – 25 t.

Darbuosis investuotojas

Šalyje tai vienas pirmųjų projektų, kuris įgyvendintas pagal vadinamąjį energetikos paslaugų bendrovės finansavimo modelį. Jis leidžia katilinės savininkui sutaupyti savo lėšas modernizacijai, nes investuoja konkursą laimėjusi įmonė ir paskui eksploatuoja įrengtą katilinę. Po 20 metų visas turtas bus perduotas "Kauno energijai".

Pasak "Kauno energijos" direktoriaus Rimanto Bako, toks modelis teikia daug naudos. "Kauno energija" ne tik teiks biokuro katilinės eksploatavimo paslaugas, bet ir kaups patyrimą ir siūlys eksploatavimo paslaugas teikti naujiems nepriklausomiems šilumos gamintojams. "Katile gaminama šiluma bus parduodama bendrovei "Kauno energija" mažesne kaina nei bendra šilumos gamybos savikaina katilinėje, o investuojanti bendrovė gaus pajamų už naudojant biokurą pagamintą šilumą. Taip pat, "Kauno energija" gaus pajamų už pastatų nuomą, o pasibaigus sutartyje numatytam eksploatavimo laikotarpiui, perims įrengimus, kurie privalės atitikti visus techninius ir aplinkosauginius reikalavimus", – vardijo direktorius.

Nereikės mazuto

R.Bakas akcentavo, kad bendrovė prisidės prie biokuro naudojimo plėtros. Atsinaujinančius išteklius naudoti įpareigoja ES direktyvos ir Nacionalinė atsinaujinančių energetikos išteklių strategija – Lietuva iš atsinaujinančių išteklių pagamintos energijos dalį bendroje suvartotoje energijoje iki 2020 m. turi padidinti iki 23 proc.

"Atsiradus biokuro katilinei ateityje nereikės skirti lėšų brangiam rezerviniam kurui – mazutui įsigyti ir saugoti", – įsitikinęs R.Bakas.

Kol kas rezervui mazutą pirkti šilumos gamintojus įpareigoja šalies įstatymai. Ši žaliava būtų naudojama sutrikus dujų tiekimui. Naudojančioms biokurą katilinėms rezervui užtektų palikti vien dujas.

Įrengs ir mieste

R.Bakas tvirtino, kad biokurą naudojančių katilinių numatyta įrengti ateityje ir daugiau. "Biokuro įrenginių diegimas numatytas ir "Kauno energijos" plėtojimo strategijoje, taip pat bendrovės 2012–2015 m. investiciniame plane, kuris patvirtintas Kauno miesto savivaldybės taryboje bei Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje", – sakė direktorius.

"Kauno energija" ketina pradėti biokuro kogeneracinių elektrinių statybą Petrašiūnų elektrinėje, kur bus įrengtas 50 MW galios katilas, "Inkaro" (20 MW), "Šilko" (10 MW), Noreikiškių katilinėse. "Kauno energija" pateikė tris paraiškas Lietuvos verslo paramos agentūrai, siekdama gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą šioms jėgainėms statyti. Pagal šias paraiškas tikimasi gauti 17,74 mln. litų negrąžintinos paramos. Taip pat, 2011 m. lapkritį buvo pateiktos dvi paraiškos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui dėl Noreikiškių ir Ežerėlio katilinių rekonstrukcijų, įrengiant biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus. Pagal šias paraiškas tikimas gauti 4,7 mln. litų paramos.

"Įgyvendinus numatytus projektus iš biokurio pagamintume apie du trečdalius miestui tiekiamos energijos", – teigė R.Bakas.

Statyti biokuro jėgaines numatę ir kitos verslo įmonės. "Jei nepriklausomi gamintojai įgyvendintų savo planus, turėtume dar papildomus 260 MW gautų iš naujų biokuro jėgainių", – sakė direktorius.

R.Bako nuomone, biokuro plėtra leistų suvaldyti nuolat didėjančias šilumos sąkaitas, kurių didelę dalį nulemia dujų kaina.