Kaip skelbia savivaldybė, galima tikėtis, kad kitas šventinis sezonas Vilniuje bus dar įspūdingesnis – miestas tituluotas „Europos Kalėdų sostine 2025“.

Anot Vilniaus miesto vicemerės Simonos Bieliūnės,  „Europos Kalėdų sostinės 2025“ titulas įtvirtino dešimtmečius Vilniuje kuriamų ir puoselėjamų Kalėdų laikotarpio tradicijų, renginių ir pramogų reikšmę tiek miestiečiams, tiek sostinės svečiams.

„Šventinis Vilniaus veidas – tai kūrybiškumo, bendruomenės įsitraukimo ir tradicijų harmoningas derinys, kurį rūpestingai puoselėjame. Miesto gautas „Europos Kalėdų sostinės 2025“ titulas mums, sostinės gyventojams, yra įvertinimas ir atsakomybė: parodyti išskirtinį svetingumą atvykstantiems miesto svečiams, leisti patirti Kalėdų laukimo magiją ir pajusti šventinio laikotarpio džiaugsmą“, – sako festivalio „Kalėdos sostinėje“ organizatoriaus Vilniaus kultūros centro direktorius Paulius Jurgutis.

Žaisliuke patalpinta natūrali Kalėdų eglė

Kalėdinio laikotarpio pradžią Vilniuje apkričio 29 d. paskelbė įžiebta pagrindinė miesto Kalėdų eglė. Natūralų medį supo tvarumo principus atspindinti, stilizuota milžiniško burbulo formos žaisliuko kompozicija.

Skaičiuojama, kad Vilniaus Kalėdų eglės įžiebimo šventėje Katedros aikštėje tą vakarą galėjo dalyvauti daugiau nei 16 tūkst. žmonių, o bent trumpai tiesioginę renginio transliaciją per LRT televiziją stebėjo arti 400 tūkst. žiūrovų. Dar maždaug tiek žmonių apsilankė aplink eglę įsikūrusiame Kalėdų miestelyje.

Sostinės Europos aikštėje pirmą kartą įžiebta ir penkių metrų aukščio Tarptautinė Vilniaus Kalėdų eglutė. Jai papuošti skirtas dekoracijas savo rankomis kūrė Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai net iš 19 skirtingų šalių.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Kalėdų tradicijos susijungia su naujovėmis

Puoselėjant šventinio laikotarpio tradicijas, Rotušėje vyko 22-oji Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė, kurios metu surinkta 136 tūkst. eurų. Gerumo netrūko ir šalia eglutės Katedros aikštėje vykusioje akcijoje „Maltiečių sriuba“.

Nuotaikingame kalėdiniame bėgime vakarėjančiame Vilniuje, kuris yra vienas seniausių tokio pobūdžio renginių šalyje, dalyvavo daugiau nei 3,6 tūkst. sporto entuziastų, tarp jų mažųjų bėgikų susirinko per pusė tūkstančio. Per truputį daugiau nei mėnesį laiko, tradicinis Kalėdų traukinukas atliko daugiau nei 600 kelionių po šventinį Senamiestį, kurių džiaugsmą patyrė beveik 12 tūkst. keleivių, o Kalėdinis dizaino skveras subūrė daugiau nei 40 kūrėjų iš Baltijos šalių ir Ispanijos.

Pirmą kartą kalėdinei čiuožyklai „Vilniaus ledas“ įsikūrus Rotušės aikštėje, pramogas ant ledo  išbandė daugiau nei 30 tūkst. sostinės gyventojų ir svečių. Kaip skelbia savivaldybė, unikali čiuožykla net sulaukė tarptautinio pripažinimo – buvo paskelbta viena iš Tarptautinės čiuožimo sąjungos (ISU) kasmet rengiamos Tarptautinės čiuožimo dienos lokacijų.

„Kaimynų Kalėdos“ aplankė visas sostinės seniūnijas, kuriose gyventojams išdalinta daugiau nei 6 tūkst. puodelių karštų gėrimų ir beveik 1 toną spurgyčių. Šventiniu laikotarpiu duris atvėrė ir Prezidento rūmų vidinis kiemas bei istorinis parkas, kuriame kiekvieną advento sekmadienį vyko chorų pasirodymai.

Vilniuje netrūko ir staigmenų. Vieną rytą šildančiais megztiniais pasidabino net keliolika sostinės meno objektų – nuo Kunigaikščio Gedimino ir Žemaitės, iki Užupio undinėlės ir Žibintininko.

Naujuosius metus prie Varpinės bokšto Katedros aikštėje, skaičiuojama, sutiko beveik 18 tūkst. miestiečių ir svečių, kurie susirinko pasigrožėti įspūdinga šviesų instaliacija ir lazerių šou. Sausio 6-ąją kalėdinį laikotarpį Vilniuje tradiciškai užbaigė Trijų Karalių eisena.

Daugiau akimirkų – čia.