Tokį sprendimą priėmė Vilniuje, Švč. Trejybės (Trinapolio) bažnyčioje, pirmą kartą posėdžiavusi egzarchato asamblėja – dvasininkų ir pasauliečių susirinkimas.

„Sutarėme steigti fondą ir (...) rinkti paramą bažnyčios statyboms Vilniuje“, – BNS šeštadienį sakė kunigas Gintaras Sungaila.

Konstantinopolio stačiatikiai maldos namams konkrečios vietos dar neturi ir tikisi, jog dėl sklypo nuomos ar perdavimo patikėjimo teise pavyks susitarti su valstybe.

„Šią akimirką niekas dar nėra nuspręsta, bet tikimės, kad tai būtų valstybės viena ar kita forma suteikta pagalba“, – teigė dvasininkas.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Skaičiuojama, kad naujieji maldos namai galėtų kainuoti nuo trijų iki penkių milijonų eurų.

„Esame sulaukę iš privačių asmenų patikinimo, kad jie galėtų skirti paramą, bet dar statyboms nesame sulaukę konkrečių aukų, – sakė G. Sungaila. – Kai bus įkurtas fondas, tada ir pradėsime rinkti. Įkūrimo data priklauso nuo biurokratinių procedūrų.“

Asamblėjos metu taip pat aptarti einamieji egzarchato reikalai – išrinkta taryba, auditorius, patvirtintos metinės veiklos ir finansines ataskaitos.

Šią akimirką niekas dar nėra nuspręsta, bet tikimės, kad tai būtų valstybės viena ar kita forma suteikta pagalba.

Renginys prasidėjo nuo pamaldų, vėliau vyko konferencija, koncertas, darbiniai posėdžiai.

Konstantinopolio patriachato egzarchatas Lietuvoje oficialiai įsisteigė šiemet vasarį. Tai leido iš valstybės kiek vėliau tą patį mėnesį gauti beveik 80 tūkst. eurų paramos.

Pati bendruomenė pradėjo kurtis pernai kovą po Konstantinopolio patriarcho Baltramiejaus I-ojo vizito į Lietuvą.

Naujos stačiatikių bendruomenės atsiradimo imta siekti, kilus konfliktui tarp kelių dvasininkų ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos. Pastaroji teigė, kad jie įvykdė kanoninius nusikaltimus, todėl buvo pašalinti iš kunigų luomo.

I. Gelūno/BNS nuotr.

Vis tik Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu, todėl sugrąžino juos į luomą.