Lietuva turi ambicingą tikslą tapti Europos gyvybės mokslų centru

  • Teksto dydis:

Gyvybės mokslai – vienas dinamiškiausių verslo sektorių, kurio metinis augimas Lietuvoje yra apie 25 proc. ir tai yra didžiausias rodiklis tarp visų Europos Sąjungos šalių.

Negana to, Lietuva turi ir ambicingą tikslą – iki 2020 metų tapti Europos gyvybės mokslų centru. Šiuo metu šio sektoriaus indėlis į BVP yra 1 proc. – tiek pat kiek ir tose šalyse, kurios yra pripažįstamos kaip pasauliniai gyvybės mokslų lyderiai – Izraelis, Vokietija. Tiesa, skaičiuojama, kad vykdant teisingą politiką, tikslingai pritraukiant bei panaudojant investicijas, šis verslo sektorius po kelerių metų galėtų išsiplėsti net dešimt kartų, sukurti daugybę naujų darbo vietų ir dar reikšmingiau prisidėti prie šalies ekonominio augimo bei efektyvaus pacientų gydymo.

Gyvybės mokslų tendencijos, aktualijos ir mokslo komercializavimas plačiai aptariamos šiandien prasidėjusiame jau trečiajame tarptautiniame forume „Life Sciences Baltics 2016“, kurį organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su Ūkio ministerija.

„Jau gražia tradicija tapęs forumas yra unikali proga aptarti pažangą ir naujoves gyvybės mokslo srityse. Biotechnologijos, farmacija, naujausi sprendimai medicinoje, lazeriai, klinikiniai tyrimai - tai kelios pagrindinės sritys, kurios veda į priekį tokių išsivysčiusių šalių kaip Japonija, Izraelis, JAV ekonomiką. Siekdami daryti šios industrijos proveržį Lietuvoje, turime kurti palankią terpę mokslui ir verslui bendradarbiauti, nes tik pritaikius naujausius išradimus visuomenės poreikiams bei įžengus į tarptautines rinkas sulauksime ekonominės grąžos“, - sakė Ūkio ministras Evaldas Gustas.

Technologinio verslumo svarbą forume pabrėžė Izraelio mokslininkas Dan Shechtman, pelnęs Nobelio premiją chemijos srityje už kvazikristalų atradimą. Vėliau kvazikristalus pavyko sukurti laboratorijose. Mažų kvazikristalų dalelių yra ir labai tvirtame pliene, iš kurio gaminami skutimosi peiliukai, plonytės adatos akių chirurgijai bei kitokie medicininiai įrankiai. Tiesa, šio mokslininko kelias į pripažinimą nebuvo lengvas. Jo pastebėta simetrija prieštarauja kristalografijos taisyklėms, o jos neįmanomas egzistavimas buvo įrodytas matematiškai. Nepaisydamas valdžios ir kolegų pareiškimų, kad jo atrastas dalykas egzistuoti negali, D. Shechtman tęsė tyrimus ir dėl to netrukus buvo atleistas iš darbo Vašingtone, nes jo veikla esą daro gėdą visai tyrėjų komandai. Jam nepritarė ir mokslo bendruomenė, vadovaujama dukart Nobelio premijos laureato, pareiškusio, kad kvazikristalų nėra, yra tik kvazimokslininkai. Moksliniai leidiniai atsisakė publikuoti sensacingus D. Shechtman tyrimų rezultatus. Tačiau mokslininkas nenuleido rankų, grįžo į gimtąjį Izraelį ir tik dėl savo atkaklumo pasiekė, kad jo atradimas būtų pripažintas. Praėjus beveik 30 metų nuo atradimo, 2011 m. mokslininkui buvo skirta ir Nobelio premija chemijos srityje.

Atsidavusių mokslininkų pavyzdžių turime ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, kartu su Kauno Technologijos Universiteto (KTU) mokslininkais, profesorius Arminas Ragauskas apie 20 metų kūrė neinvazinį galvospūdžio matuoklį. Tačiau mokslininko kelias į komercinę sėkmę prasidėjo visai neseniai - 2012 m. „Verslios Lietuvos“ organizuotame tuomet pirmajame gyvybės mokslų forume „Life Sciences Baltics“, prof. A.Ragauskas dalyvavo startuolių ir verslumo mokymuose, kuriuose susipažino ir pradėjo bendradarbiauti su patyrusiu verslo plėtros profesionalu, dabartiniu „Vittamed“ generaliniu direktoriumi ir prezidentu Remiu Bistru. Dabar įmonės technologija domisi NASA, o pernai jie pritraukė 10 mln. JAV dolerių investiciją.

„Lietuvos universitetai jau atitinka aukščiausią lygį, o kai kurie mokslininkai yra pripažinti pasaulyje. Svarbu, kad valdžia palaiko gyvybės mokslus ir jie yra paskelbti prioritetine kryptimi. Tačiau reikia nepamiršti, kad tyrimams reikalingos investicijos, o produktams būtini patentai. Lietuvoje gyvybės mokslų ekosistema vystytųsi dar greičiau, jeigu čia prie jaunų komandų prisijungtų patyrę verslo vystytojai, kurie padėtų idėjas paversti verslu bei būtų daugiau rizikos kapitalo fondų“, - teigia R.Bistras.

Mokslo komercializavimo kelias yra gerai žinomas KTU. Kad universitete būtų ne tik kuriamos aukšto lygio ir svarbos technologijos, bet ir jos pritaikomos visuomenės poreikiams, buvo įkurtas KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC).

„Siekiame, kad universiteto mokslininkų kuriamos žinios ir technologijos neliktų tik laboratorijose, o taptų inovatyviais sprendimais, realiai pritaikomais produktais. NIVC – platforma glaudesniam bei efektyvesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, tramplinas čia besikuriantiems startuoliams į sėkmingą plėtrą ir pasaulines rinkas “, – kalba KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro direktorius Edmundas Šalna.

Kol Lietuvoje kuriami padaliniai universitetuose siekiant ekonominės ir visuomeninės naudos iš mokslo ir verslo bendradarbiavimo, pavyzdžiui, Kanadoje veikia atskiras Renegeneracinės medicinos komerzializavimo centras, kuris kuruoja šią sritį visos šalies mastu. Lietuvoje, forume „Life Sciences Baltics 2016“ viešintis šio centro vadovas Michael H.May pabrėžia, kad regeneracinės medicinos komercializacija turi teigiamą poveikį tiek visuomenei, tiek Kanados ekonominiam augimui.

„Daug naujų ir perversmą regeneracinėje medicinoje galinčių padaryti gydymo būdų taip ir nepasiekia pacientų vien dėl to, kad jie įstringa laboratorijose, mokslininkai pristinga lėšų tyrimam ir jų sumanymai nebūna pritaikomi medicinai. Tačiau ši industrija kasmet auga po 30 proc. – tai didžiulis poveikis ekonomikai. Todėl ir sujungėme viską į vieną vietą – dirbame tam, kad pacientai gautų pažangiausius gydymo būdus, mažėtų gydymo kaštai, naujai atidarytuose tyrimų centruose kurtųsi naujos darbo vietos, o sukurti produktai pritrauktų investicijas“, - apibendrino M.May.

Technologijų perdavimas ir mokslo komercializavimas – tik viena iš forume „Life Sciences Baltics 2016“ šiemet nagrinėjamų temų. Kitos – visuomenės senėjimas ir su juo susijusių ligų gydymas bei problematika, genų inžinerija, kanabinoidai, naujausi medicinos prietaisai ir kt.

Kas dvejus metus „Verslios Lietuvos“ Vilniuje organizuojamas tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2016“ jau žinomas kaip vieta, kur susirenka šio sektoriaus lyderiai iš viso pasaulio – mokslininkai, verslininkai, Nobelio premijų laureatai. Tai didžiausias tarptautinis gyvybės mokslų forumas šiaurės Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse, kur susitinka biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų ekspertai iš viso pasaulio. Renginį sudaro konferencija, paroda, B2B susitikimų ir startuolių sesijos.

Lietuvos siekis įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių – pagrįstas. Šis sektorius yra greičiausiai augantis visoje ES, kasmetinis augimas 25 proc. 80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama. Iš viso Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, o pagrindinės eksporto rinkos - JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas biofarmacijos krypčiai bei medicininei įrangai, lazerinių technologijų pritaikomumui medicinoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių