- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Urtė Gedvilaitė – Vilniaus universiteto studentė. Ji ne tik studijuoja, bet ir dirba daug skirtingų darbų, praneša LNK.
„Studijuoju verslo duomenų analitiką Matematikos fakultete ir Verslo fakultete. Tai sujungta sistema. Tenka daug važinėti tarp fakultetų, tarp trijų vietų. Taip pat dirbu korepetitore laisvu laiku, fotografe. Vasaromis daugiausiai fotografuoju. Ir dar kartais aktoriauju“, – pasakojo U. Gedvilaitė.
Vilniuje Urtė nuomojasi būstą, o kadangi uždirba mažai, anksčiau iš valstybės gaudavo būsto nuomos kompensaciją. Tad šiemet nuo sausio 2 d. pasikeitus įstatymui, Urtė kompensacijos nebegauna, mat jos pajamos per mažos kompensacijai gauti.
„Mano alga tiesiog buvo per maža iš visų tų mano veiklų, kadangi vis tiek tai yra individualios veiklos. Jos neužteka ir man pranešė, kad aš nebegausiu būsto nuomos kompensacijos“, – sakė studentė.
Pagal naujas taisykles, būsto nuomai negali išleisti daugiau nei 60 proc. pajamų. Jei nuoma kainuoja brangiau, kompensacijos valstybė nebeskiria, o pakeitimai įvesti stengiantis išvengti sukčiavimo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Buvo pastebėta tų tendencijų, kai parama gal buvo nelabai taikliai naudojama ir tokiu būdu buvo imtasi priemonių ją taiklinti“, – aiškino „Vilniaus miesto būsto“ direktorė Rosita Žibelienė.
„Kada žmonės pradeda nuomotis butus už 1600-1800 eurų, matosi, kad kažkas sistemoje negerai veikia. Dėl to buvo registruota pataisa, kad pataikyti taikliau ir padėti tik tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikia valstybės pagalbos“, – kalbėjo pataisų iniciatorė Aistė Gedvilienė.
Valdininkai sutinka, kad pakeitimuose spragų yra ir aiškina, kad ši situacija jau sprendžiama.
„Pastebėta šita situacija, spraga ir ją bandoma šiuo metu taisyti. Yra bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir, mano žiniomis, pokyčiai artimiausiu metu bus padaryti įstatyme“, – teigė R. Žibelienė.
Studentai dar turėtų integruotis į darbo rinką ir ne į kompensacijas taikytis, o į darbo užmokestį.
Pagal naujai inicijuojamą įstatymo pataisą, studentai, norintys gauti paramą, turės atitikti tris punktus – nedirbti, būti iš kito miesto ir pateikti pažymą, kad universiteto bendrabutyje nėra laisvų vietų. Dirbantys studentai kol kas paramos negaus.
„Negaliu pasakyti, ar šitoj vietoj mes padiskutavę priimsim kažkokius pakeitimus, ar ne, bet vis dėlto socialinė parama yra skirta nepasiturintiems žmonėms“, – sakė A. Gedvilienė.
Šeimos, kurios neteko kompensacijos dėl to, kad jų pajamų ir nuomos kainos santykis neatitiko įstatyme nustatyto dydžio, galės gauti vienkartinę 1100 eurų išmok. Visgi studentams ji skiriama nebus.
„Studentai dar turėtų integruotis į darbo rinką ir ne į kompensacijas taikytis, o į darbo užmokestį“, – tikino R. Žibelienė.
Tačiau studentų nuomonė kitokia.
„Studentui dažnai reikia pagalbos, nes juk studentų grupė yra įvardijama kaip šviesulys. Tai gal reikėtų mums padėti šiek tiek?“ – klausė Studentų sąjungos atstovė Gabrielė Jarošiūnaitė.
„Galbūt būtų galima įvesti kokią protingesnę sistemą apskaičiuoti arba atsižvelgti į padėtį žmonių, kurie teikia būsto nuomos kompensaciją – jog tai yra ne bedarbis žmogus, tai yra studentas, užsiimantis dauguma veiklų. Taip būtų galbūt sąžiningiau šiek tiek“, – kalbėjo U. Gedvilaitė.
O kol sprendimų ieškoma, studentai kompensuoti netektą paramą bando kitais būdais.
„Tikėtina, kad daugiau studentai dirba ir ieškosi pigesnio būsto, jeigu jį yra įmanoma rasti didmiesčiuose“, – aiškino G. Jarošiūnaitė.
2023 m. būsto nuomos kompensaciją Vilniuje gavo 767 studentai. Šiemet – vos 40 studentų. Tačiau dar ne visi prašymai išnagrinėti ir jų gali būti daugiau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...