Šoktelėjusios nuomos kainos studentams gerų sąlygų negarantuoja: už durų – pelėsis ir nešvara

  • Teksto dydis:

Likus kiek mažiau nei savaitei iki rudens – sostinėje sujudimas. Čia atvyko tūkstančiai naujakurių. Skaičiuojama, jog išaugo ne tik nuomininkų, bet ir būsto nuomotojų skaičius. Plačiau apie tai – LNK reportaže.

Rakto nuo naujų namų tenka laukti ir pusdienį, o ką gausi – nežinia.

„Pasirinkimo, aišku, čia didelio nėra, niekas čia neleidžia rinktis, jau ką duoda, tą duoda. Bet pavyko įrodyti ir kad kambaryje pelėsis gyvena, ir kad labai nešvaru. Žodžiu, tokio kapitalinio remonto reikalaujantis kambarys, tai sutiko pakeisti į šiek tiek geresnį“, – teigė Vilniaus gyventoja.

Kol vieni svajoja apie didesnę lovą ar naujus baldus, iš Kauno psichologijos studijuoti atvykusi Kamilė jau žvalgosi vietos automobiliui, mat, naujų namų duris pravėrė viena pirmųjų.

„Dažų galbūt šį kartą ir neprireiks, bet baldų ir įvairių čiužinukų bei galų gale studentiško maisto įvairaus tai tikrai reikės. Bet, na, turbūt taip ir gyvename visi studentišką gyvenimą“, – pasakojo Kamilė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau pasijausti lyg studentams teks ir studijas baigusiems prieš kelis dešimtmečius. Tiems, kurie į sostinę atsikraustys nuo rudens, teks gyventi kompaktiškai, mat, į 33 m2 butą teks sutalpinti nemažai: ir virtuvę, ir darbo kambarį, ir miegamąjį. O už tai teks pakloti beveik 700 eurų.

Kam svarbu ne kvadratūra, bet kambarių skaičius, o piniginė jau dabar per plona, brokeriai siūlo kitą išeitį – naujo plano butus.

„Jeigu išplanavimas leidžia, tai dažnu atveju tiesiog virtuvė yra iškeliama į didesnį svetainės kambarį ir iš virtuvės kambario yra daromas vienas iš miegamųjų“, – aiškino brokeris Mantas Mikočiūnas.

Nors vietos tiek pat, kambariai – du. Nuomos kaina pakyla, tad iš to išlošia ne būsimi nuomininkai, o būsto savininkas – vietoje 400 eurų po pertvarkymo toks butas mėnesiui galėtų kainuoti ir pusę tūkstančio. Nors nuomos kainos sostinėje dar vasaros pabaigoje ir taip šoktelėjo bene 10 proc.

„Nuomotojas, būsto savininkas, stengiasi irgi dažniausiai pataikyti į tą laikotarpį t. y. į tą sezoniškumą, kuris yra palankiausias jam kaip nuomotojui“, – sakė M. Mikočiūnas.

„Nekilnojamo turto rinkoje toks reiškinys kaip sezoniškumas nelabai egzistuoja, nors yra populiaru apie tai kalbėti, kad va, ruduo ateis ir galbūt rinka atsigaus arba kas nors įvyks ir pasikeis“, – teigė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Arnoldas Antanavičius.

Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad prieš rudenį sparčiai išaugo ne tik nuomininkų, bet ir būsto nuomotojų skaičius.

„Gyventojų, kurie išsiėmė verslo liudijimus turime apie 20 tūkst. Jie atitinkamai deklaravo apie 150 mln. eurų pajamų“, – informavo VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

Prieš kelis metus pajamos nesiekė net 100 mln. eurų, o būstą išnuomoti galinčių gyventojų buvo kiek daugiau nei 12 tūkst. Viena iš versijų, kodėl jų padaugėjo, kad gyventojai, kuriems nelabai pavyksta parduoti būsto, o kainos sumažinti jie nenori, kaip išeitį pasirenka nuomą.

Išaugus butų skaičiui, nekilnojamojo turto analitikai mato artėjančius kainų pokyčius. Ekspertai tikisi, kad sparčiau nuomos kainos kristi galėtų žiemos pradžioje, nors Lietuvoje vos dešimtadalis gyventojų neturi nuosavo būsto



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių