Beveik pusantrų metų Amalių gyventojai nuotėkas pila į lietaus kanalizacijos sistemą. O savivaldybės tarnautojai nesugeba panaudoti šiai problemai likviduoti skirtų lėšų.

Nuotėkos – į upelį

"Baigėsi kantrybė. Ruošime plakatus ir eisime protestuoti prie savivaldybės", – Ateities plente gyvenantis Juozas Barysas vakar buvo nusiteikęs ryžtingai.

J.Barysas, kaip ir šimtai kitų Amalių gyventojų, beveik pusantrų metų kasdien uosto fekalijų kvapą. 2007 m. vasarą sulūžus magistraliniam vamzdžiui, nuotėkos pradėjo plūsti į Amalių kotedžų kvartalo namų rūsius. Po visą kvartalą pasklido nemalonus kvapas, žmonės nuotėkas iš rūsio ėmė semti kibirais.

Nesulaukę jokios pagalbos gyventojai surado išeitį – visos nuotėkos perpumpuojamos į lietaus kanalizacijos sistemą. Dėl to kurį laiką jos bėgo į Amalės upelį.

Gedimą taisyti atsisakė

Iškart po avarijos Amalių gyventojai kreipėsi į bendrovę "Kauno vandenys", tačiau buvo šokiruoti, kai sužinojo, kad ji avarijos neketina likviduoti. Neva sulūžę vamzdynai bendrovei nepriklauso.

"Kažkas pastatytus namus sugebėjo parduoti nebaigus statyti nuotėkų tinklų. Jie netikrinti valstybinės komisijos, todėl nėra registruoti. Jie neturi šeimininkų. Tinklus įteisinti gali savivaldybė, bet tai pradėjo daryti tik po avarijos", – kalbėjo "Kauno vandenų" generalinis direktorius Vilius Burokas.

"Jei tinklai nepriklauso bendrovei "Kauno vandenys", kodėl ji penkiolika metų iš mūsų rinko pinigus? Jie tuos tinklus valydavo, bet kai įvyko rimtas gedimas, pareiškė, kad to neturi daryti", – piktinosi J.Barysas.

Pinigų skyrė po metų

Dėl avarijos Amaliuose savivaldybėje per metus įvyko pustuzinis posėdžių. Viltis sužibo praėjusią vasarą. Savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas iš rezervo Ekstremalių situacijų valdymo centrui (ESVC) vamzdynui sutvarkyti skyrė 120 tūkst. litų. Šių pinigų turėjo pakakti, nes, Amalių gyventojų samdytos privačios bendrovės apskaičiavimais, patiems svarbiausiems darbams reikėtų apie 50 tūkst. litų.

"Kauno vandenų" vadovas tuomet pareiškė, kad vamzdynus sutvarkys per dvi savaites, kai gaus pinigus, tačiau savivaldybės tarnautojai įsigudrino pinigus skirti ne ESVC, o kitiems savivaldybės padaliniams. Pastarieji pinigus gali panaudoti tik po konkurso.
"Kokie konkursai? Čia gi stichinė nelaimė", – miesto tarnautojus keikė J.Barysas.
"Pats esu valdininkas, bet šitų peripetijų nesuprantu. Atrodo, viskas paprasta: pinigai skirti, "Kauno vandenys" už juos sutinka viską sutvarkyti, bet padaroma kažkokia nesąmonė", – pyko ir Petrašiūnų seniūnas Algimantas Vilkevičius.

Skelbs dar vieną konkursą

Dar vasarą paskelbtą konkursą teko nutraukti, nes mažiausia suma, už kurią dalyviai siūlėsi sutvarkyti nuotėkų tinklus – dvigubai didesnė, nei buvo skirta iš administracijos direktoriaus rezervo.

"Trasa labai sena, sudėtinga prie jos privažiuoti, ji yra maždaug penkių metrų gylyje. Daug kur stovi statiniai, auga medžiai. Vamzdžius reikės keisti naudojant sudėtingą technologiją, todėl kaina žymiai didesnė, nei planavome", – sakė savivaldybės Komunalinio ūkio skyriaus vedėjas Valius Knokneris.

"Viską buvo galima padaryti visai kitais tempais. Bet savivaldybė panoro pati prisiimti šią naštą ir dabar vargsta", – savo pavaldinius peikė savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas.

Netrukus Amalių nuotėkų sistemai remontuoti turėtų būti skelbiamas dar vienas konkursas. Tikimasi, kad remonto darbus pavyks baigti iki metų pabaigos.