Raudona skarelė, raudonos kruopščiai padažytos lūpos. Ant galvos – koketiškai pakreipta skrybėlaitė. „Ji amžinatilsį mano vyro“, – šypsosi ilgametė Kauno valstybinio muzikinio teatro (KVMT) solistė Bernarda Petravičiūtė-Barkauskienė, sausį švenčianti garbingą jubiliejų.

„Kolegos ilgai nesuprato mano pasirinkimo, lyg būčiau išdavusi savo profesiją“, – tarsteli rašytoja Jutta Noak. Ne vieną dešimtį metų odontologe dirbusi moteris, palikusi baltą gydytojos chalatą, kaskart velkasi skirtingą – mūzų siūlomą drabužį. Nors, sako ji, savęs pažinimo kelias užsitęsė, šiandien Jutta eina juo suteikdama savo mintims regimumą. Virtusios tekstu jos įgauna filosofinių įžvalgų nestokojantį kūną.