„Aš kaip senas banginis turiu išmesti save į krantą, kad jame garbingai mirčiau. Palieku kolegiją ant kalno, tikiuosi, kad pamaina darbus tęs“, - sakė taip pat ir Lietuvos kolegijų konferencijai vadovavęs G. Bražiūnas.

Kaip Eltai sakė direktorius, metus nedideliu krūviu jis dar norėtų padirbėti telekomunikacinių sistemų dėstytoju kolegijoje, o paskui - gyventi tradicinį pensininko gyvenimą.

G. Bražiūnas iš pradžių buvo laikinasis kolegijos vadovas, o paskui dvi kadencijas direktorius. „Turiu sumanymų ir idėjų, bet turi ateiti jauni, greitesni, gabesni žmonės, o aš nusipelniau gyventi ramiau“, - sakė dar tris savaites kolegijai vadovausiantis G. Bražiūnas.

Kaip pridūrė Vilniaus kolegijos vadovas, šiuo metu vyksta naujo direktoriaus rinkimai, kuriuose dalyvauja keturi kandidatai, gegužės 21 dieną įvyks rinkimai.

Savo vietoje G. Bražiūnas matytų du kandidatus. „Manau, vienas arba kitas tikrai nesugriaus kolegijos. Labai tikiuosi“, - juokėsi Vilniaus kolegijos vadovas.

Kaip kolegijų reitingo pristatyme sakė G. Bražiūnas, jam svarbu ne tik tai, kad Vilniaus kolegija ne pirmus metus reitinge užima pirmą vietą, bet ypač - teigiamas darbdavių vertinimas.

„Net 17 darbdavių nurodo, kad mūsų kolegiją rekomenduotų savo vaikams ir artimiesiems. Man tai yra labai didelis įvertinimas, įrodymas, kad kolegijos per pastaruosius 18 metų padarė labai didelį šuolį. Džiaugiuosi, kad mes nepriešinami su universitetais, o Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) tyrimai parodė, kad koleginis išsilavinimas - profesinis bakalauras - tokios pačios vertės kaip universitetuose. Tai labai gerai, rodo, kad ėjome teisingu keliu“, - žurnalo „Reitingai“ spaudos konferencijoje sakė Vilniaus kolegijos vadovas.

ELTA primena, kad doc. dr. G. Bražiūnas yra knygų „Vieningo automatizuoto ryšių tinklo antriniai tinklai“, „Signalų kodavimo technologijos“ (bendraaut. E. Gasiūnienė, 1987, 2007), knygos „Baltoji knyga : profesinis rengimas“ (bendraaut. 1999), daugelio straipsnių aukštesniojo ir aukštojo neuniversitetinio mokslo klausimais autorius.

2001 m. G. Bražiūnas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu, 2008 m. jam suteiktas Talino taikomųjų mokslų universiteto Garbės daktaro vardas.

G. Bražiūnas gimė 1949 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje. 1967 m. baigė Vilniaus A. Vienuolio vidurinę mokyklą, 1967-1972 m. studijavo Kauno politechnikos instituto Radioelektronikos fakultete, 2000-aisiais baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vadybos fakulteto magistrantūros studijas, o 2004 m. tapo fizinių mokslų daktaru.

G. Bražiūnas 1972-1975 m. dirbo Vilniaus politechnikumo dėstytoju, o nuo 1976 iki 1986 metų šios mokyklos direktoriaus pavaduotoju mokymo reikalams. 1986-1991 m. ėjo Vilniaus elektronikos technikumo direktoriaus pareigas.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vietoje technikumų buvo steigiamos aukštesniosios mokyklos. Reorganizavus technikumus į aukštesniąsias mokyklas G. Bražiūnas 1992 m. buvo paskirtas Vilniaus aukštesniosios elektronikos mokyklos direktoriumi.

Nuo 1999 m. Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti PHARE programa, pagal kurios projektą HERIL buvo pradėti kurti reikalavimai kolegijoms, studijų kokybės užtikrinimo dokumentai ir pan. 2000-aisiais įkurta Vilniaus kolegija sujungus tuo metu geriausias Vilniaus aukštesniąsias mokyklas, vėliau prijungtos dar penkios aukštesniosios mokyklos. Taip atsirado didžiausia kolegija Lietuvoje - Vilniaus kolegija, o jos laikinuoju direktoriumi tapo G. Bražiūnas.

2008 m. doc. dr. G. Bražiūnas išrinktas pirmuoju Vilniaus kolegijos direktoriumi ir vadovavo jai iki pat 2018 m.