„Kaip pokyčiai? Pažiūrėkite, ar čia normalu? Čia durnių laivas. Va, ką aš galiu pasakyti“, – piktinosi vilnietė.

„Žmonės pasimetę, nežino, kaip čia važiuoti reikia. Nepravažiuoja“, – tikino kita pašnekovė.

„Pirma, reikėjo persodinti žmones ant viešojo transporto. Padaryti visas sąlygas. O tada jau galima ir kelius siaurinti, bet čia darosi atvirkščiai“, – nuomone dalijosi vilnietis.

Pakeitimai avarijų nesumažino

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus teigimu, nauji pakeitimai turėtų sumažinti avaringumą, tačiau statistiniai duomenys atskleidžia, kad avarijų tik dar labiau išaugo. Štai Naugarduko gatvėje iki rekonstrukcijos per metus – keliasdešimt eismo įvykių. Tad įvykių išaugo beveik 40 proc.

Vairuotojai tikina, kad tokio avaringumo priežastys – akylai pastebimos. „Kuo daugiau tokių gatvių bus perdaroma, jų bus tik daugiau. Todėl, kad visos tos salelės, medžiai ir visa kita užstoja matymo zoną. Labai blaško dėmesį. Tau dėmesį nukreipia bet kuris stulpas, bet kuris kelio ženklas. Tai ką kalbėti apie žydinčius ar lapuočius medžius“, – teigė Automobilininkų sąjungos viceprezidentas Tomas Būdvytis.

Ekspertai priduria – priimti sprendimai gali būti neteisingi. „Reiškia, kad sprendimas padarytas neteisingas. Taip ir galime paaiškinti. Reiškia, reikia keisti ir galbūt tokiose vietose modeliuoti situaciją, kaip galima pravažiuoti“, – situaciją komentavo miestų planavimo specialistė Marija Burinskienė.

Kelių direkcija savivaldybės gatvių užmojo nekomentuoja, tačiau buvęs jos vadovas tikina, kad tokia situacija galėjo susidaryti dėl to, kad savivaldai palikta per daug laisvės spręsti. „Miesto tas dokumentas, kuris reglamentuoja visa tai, yra dar pakankamai senas ir miestai turi su savo infrastruktūra elgtis, kaip jie nori“, – teigė buvęs Automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodelis.

Tad savivaldybė, naudodamasi biurokratinėmis spragomis, ir rengdama pertvarkas, anot ekspertų, neatsižvelgia į gatvių kategorijų lygius. „Tai yra jungiamosios gatvės, kurių kategorijos yra pakankamai aukštos ir mes sudarome sudėtingumą pravažiuoti iš vieno rajono į kitą. Tai nėra vietinės gatvės, kur būtų galima daryti tokius drastiškus keitimus“, – kalbėjo miestų planavimo specialistė M. Burinskienė.

Norėjo lygiuotis į Niujorką?

R. Šimašius tikino, kad pokyčiai paremti Niujorko gatvių struktūra. Tačiau buvęs Automobilių kelių direkcijos vadovas atkerta, kad tai, kas veikia užsienyje – ne mums. „Prisideda klimatinės sąlygos – mes turime šaltesnes žiemas, nei dalis Vakarų Europos. Tai reiškia, tam tikrose vietose mums sniegą reikia sandėliuoti gatvėse, dažniau valyti ir t. t. Tada mes turime mentalitetą – kultūrinį“, – teigė E. Skrodelis.

Jis taip pat įžvelgia grėsmę, kad vienam miestui susigalvojus savas taisykles, bus išbalansuota visa eismo taisyklių sistema. „Mes turėtume turėti visuose miestuose vienodą infrastruktūrą: vienodo tipo gatves, vienodas sankryžas, kad vairuotojai žinotų, kaip jiems elgtis susitikus vienokią ar kitokią kliūtį“, – tikino E. Skrodelis.

Kad nauji pakeitimai ne pakeliui, yra išsakiusios ir specialiosios tarnybos. Anot priešgaisrinės tarnybos atstovų, į pagalbą teks reaguoti per tą patį laiką, bet tai padaryti bus sudėtinga, o pasitarti iš anksto savivaldybė nepanoro. „Dėl gatvių standarto savivaldybė nesikreipė į mus. Mes tik buvome specialiosios tarnybos pakviestos į pristatymą gatvių standarto, su kuriuo tuo metu susipažinome. Šiai dienai susipažinę mes matome, kad tam tikrų niuansų gali atsitikti ir rizika, operatyviam reagavimui įtakos gali turėti“, – teigė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Evaldas Tamašauskas.

Aistros dėl vaivorykštės spalvų perėjos

O kai kurie Vilniaus mero sumanymai jau sulaukė ir policijos pareigūnų dėmesio. „Reguliuojamos pėsčiųjų perėjos dalyje atsirado spalvotas kelio dangos elementas“, – situaciją komentavo Vilniaus apskrities policijos atstovas Jevgenijus Liepis.

Vaivorykštės spalvų perėją pareigūnai aiškina kaip eismo reguliavimo elementą ir prašo savivaldybės laikytis galiojančių standartų. „Yra Kelių eismo taisyklės yra taip pat susisiekimo ministro įsakymu patvirtintos taisyklės, kurios numato tam tikrus standartus. Jeigu pažiūrėsime, pavyzdžiui, Kelių eismo taisykles, tai yra pavaizduota reguliuojama pėsčiųjų perėja – akivaizdžiai matosi, kad jos vidinis plotas yra vienspalvis. Tai mes manome, kad tai gali sukelti tam tikras konfliktines situacijas toje vietoje, gali sukelti galbūt nesusipratimų ir kitų pavojingų situacijų“, – teigė policijos atstovas.

Tačiau savivaldybė teisinasi, kad tai – meninė instaliacija ir galutinį žodį tars tik teismas. „Meninė instaliacija yra nelaikoma eismo reguliavimo priemone ir manome, kad ji neturėtų būti pašalinta“, – teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Lina Korizienė.

Visi naujo standarto gatvių pakeitimai yra įgyvendinami palaipsniui. Savivaldybė yra tikinusi, kad jei gyventojai ar įmonės pastabas išsakys, į jas bus bandoma atsižvelgti.