Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su į Seimą kartu su socialdemokratais išrinktu etiketo specialistu Giedriumi Drukteiniu.

– Galima sakyti, kad pirmos savaitės nacionalinėje politikoje buvo itin įtemptos: lėktuvo katastrofa, protestai, derybos dėl Vyriausybės ir koalicijos.

– Įvykiai veja įvykius ir viskas, kaip sakoma, sluoksniuojasi tarsi svogūne. Vos prieš dvi savaites daugiausia dėmesio skyrėme Vilijos Blinkevičiūtės atsistatydinimo klausimui, o dabar šis klausimas jau atrodo visiškai neaktualus.

– Įdomu, kad turite patirties aviacijoje ir esate dirbęs su DHL – siuntų gabenimo milžine, kuri dabar minima šios aviakatastrofos kontekste. Papasakokite apie savo patirtį.

– DHL buvo vienas mano klientų, kai dirbau korporacinėje komunikacijoje. Rūpinausi pranešimais spaudai, straipsnių rašymu, interviu organizavimu. Kaip ir kiekvienoje didelėje korporacijoje, egzistavo slapti dokumentai, kuriuose buvo numatyta, kaip elgtis kriziniu atveju.

– Esate matęs tokius dokumentus?

– Taip, esu. Krizinės situacijos apima ne tik katastrofas, bet ir, pavyzdžiui, seksualinio priekabiavimo, finansinių machinacijų ar net autoįvykių, kuriuos sukelia valdybos nariai, atvejus. Tokiems atvejams yra sukurta logiška, prasminga, sisteminga ir struktūruota sistema, kaip spręsti iškilusias problemas. Pavyzdžiui, prisimenu patarimus iš kitos aviakompanijos – „British Airways“. Viena istorija apie jų „Concorde“ lėktuvą išliko įsimintina. Prieš 20 metų sudegė prancūzų „Concorde“ lėktuvas, kuris buvo bendra prancūzų ir britų programa.

Per 30 metų britai sugebėjo sukurti įspūdį, kad tai – jų kūrinys. Didžioji dalis pasaulinių „Concorde“ iliustracijų turėjo britų avialinijų simboliką. Kai sudegė prancūziškas „Concorde“, žiniasklaida ėmė naudoti šias iliustracijas, o tai kėlė reputacijos krizę britams. Pirma taisyklė tada buvo kuo greičiau užkirsti kelią britiškų simbolių platinimui ir palikti atsakomybę prancūzams. Panašus principas taikomas ir „DHL“ atveju – stengiamasi sumažinti kompanijos spalvų ir logotipų matomumą viešumoje. Taip pat apmaudu, kad dabar pasauliui rodomas ne itin patrauklus Lietuvos vaizdas – neasfaltuotos gatvės ir apleisti pastatai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Galima sakyti, kad Lietuvos pareigūnai neturi patirties su tokiomis katastrofomis. Ar galima tikėtis nuoseklaus ir profesionalaus tyrimo?

– Lietuva yra tarptautinių aviacijos organizacijų narė, todėl visos procedūros yra standartizuotos. Tyrimą prižiūri specialistai iš užsienio, bendradarbiavimas vyksta pagal nustatytą metodiką. Tai užtikrina profesionalų ir efektyvų tyrimo procesą.

– Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad nereikėtų eskaluoti sabotažo versijos, kol nėra daugiau informacijos. Ką manote?

– Žmonės, kurie organizuoja tokio lygio sabotažą ar teroro aktus, paprastai yra itin protingi. Jie tikrai nesirinktų tokios vietos kaip skurdus Vilniaus rajonas. Tokio sabotažo organizavimui reikia didžiulio intelekto ir sunku įsivaizduoti, kad planas būtų „nukristi Salininkuose“. Manau, ši versija nėra labai tikėtina.

– Ar gaisras siuntinyje galėjo sukelti tokią aviakatastrofą?

– Krovininiuose lėktuvuose tokių atvejų yra buvę. Pavyzdžiui, vienas „DHL“ konkurento lėktuvas kažkada užsidegė virš Indijos vandenyno. Krovinio dūmai apnuodijo kabiną, pilotai nebegalėjo matyti prietaisų ir lėktuvas sudužo. Teoriškai tokia versija galėtų būti tikrinama. Tačiau sprogimų ar tyčinių gaisrų priežastys dažniausiai būna lengvai nustatomos, todėl ši versija greitai paaiškės.