Teismas atnaujino bylos nagrinėjimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) išnagrinėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išaiškinti, ar europiniams teisės aktams neprieštarauja nuostata, kad Lietuvos Vyriausybė, nepateikdama jokių motyvų, nukrypsta nuo nepriklausomos profesinės kandidatų atrankos rezultatų ir į ES teisėjus siūlo ne pirmą, tai yra ne geriausiai įvertintą, o bet kurį kitą kandidatą iš sudaryto eiliškumo sąrašo.

2024 m. liepos 29 d. ESTT priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad ES sutarties ir ES veikimo nuostatos aiškinamos taip, kad „pagal jas nedraudžiama valstybės narės vyriausybei, sudariusiai nepriklausomų ekspertų grupę, kuriai pavesta įvertinti kandidatus eiti ESBT teisėjo pareigas ir sudaryti kandidatų, atitinkančių šiose nuostatose numatytus reikalavimus, eiliškumo sąrašą, iš į šį sąrašą įtrauktų kandidatų pasiūlyti kitą, o ne aukščiausią vietą eiliškumo sąraše užėmusį kandidatą, jeigu siūlomas kandidatas atitinka šiuos reikalavimus.“

Teismas pasiūlė proceso šalims iki 2024 m. rugsėjo 30 d. pateikti nuomonę dėl tolesnės bylos eigos, t.y. ar sutinka su bylos nagrinėjimu rašytinio proceso tvarka, taip pat nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo ar teisminės mediacijos taikymo galimybių.

Lietuvos atranka į ESBT teisėjus paskelbta 2021 m. kovą. Tąkart atrankoje tinkamiausiu kandidatu pripažintas V. Valančius, tačiau Vyriausybė pasiūlė antrą vietą eiliškumo sąraše užėmusio Tomo Davulio kandidatūrą. Vis dėlto Specialusis vertinimo komitetas Liuksemburge minėto asmens kandidatūrai nepritarė. Tuomet Vyriausybė siūlė pratęsti V. Valančiaus buvimą teisme dar vienai kadencijai, bet tam nepritarė prezidentas Gitanas Nausėda.

Pernai į ESBT teisėjus pasiūlytas trečias atrankos sąraše buvęs Saulius Lukas Kalėda. Vėliau jis paskirtas minėto teismo teisėju.

Šiuos Vyriausybės sprendimus V. Valančius apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris kreipėsi išaiškinimo į ES Teisingumo Teismą.