Teismas nutarė, kad ekspertai vertins V. Ivanovo teiginius apie Sausio 13-ąją

Baudžiamojoje byloje dėl veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams teismas nutarė, kad dėl vieno iš kaltinamųjų Valerijaus Ivanovo ištartų teiginių apie Sausio 13-osios įvykius bus atliktas lingvistinis tyrimas.

Kaip Eltai sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, kovo 25 d. teismo posėdyje teisėjas Mindaugas Povilanskas paskelbė, kad nutarta patenkinti kaltinamojo V. Ivanovo advokato Ryšardo Burdos prašymą dėl jo ginamojo ištartų žodžių apie Sausio 13-ąją paskirti lingvistinę ekspertizę.

„Teisėjas pranešė, kad išklausęs proceso dalyvių argumentus ir pasisakymus dėl lingvistinės ekspertizės, priima protokolinę nutartį. Ja nutariama, kad tikslinga paskirti byloje lingvistinį tyrimą“, – nurodė L. Nemeikaitė.

Anot jos, galutinis sprendimas dėl ekspertizės skyrimo bus suformuluotas, gavus visų proceso dalyvių pasiūlymus. Minėtus pasiūlymus proceso dalyviai teismui turi pateikti iki balandžio 10 d., nutartis dėl ekspertizės paskyrimo bus paskelbta balandžio 24 d.

Akcentavo, kad V. Ivanovas tiesiog pareiškė savo nuomonę

Šioje baudžiamojoje byloje buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis V. Ivanovas ir jau likviduotos asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ vadovė Erika Švenčionienė yra kaltinami dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į jų pasisakymus apie Sausio 13-osios įvykius 2023 m. pradžioje transliuotoje laidoje.

V. Ivanovas, anot teisėsaugos, laidoje kalbėjo apie tai, kad esą 1991 m. Sausio 13-ąją į Lietuvos piliečius šaudyti ir juos sužeisti galėjo nebūtinai SSRS kariškiai.

Kaip Eltai teigė V. Ivanovo advokatas Ryšardas Burda jo prašymo tikslas – ištirti jo ginamojo laidoje pasakytas mintis apie Sausio 13-ąją.

Jis sako, kad tai yra jo teisė turėti savo nuomonę, mintis, jas išsakyti. Dėl minčių išsakymo niekas negali būti persekiojamas.

„Pasiūliau skirti ekspertizę vien dėl to, kad šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išnaudota galimybė kreiptis į specialistus įvertinti tuos V. Ivanovo žodžius kaip menkinančius, neatitinkančius tikrovės, tai yra tai, ką turėtų iš esmės nustatyti specialistas, o ne teisininkas“, – pažymėjo advokatas.

Anot jo, V. Ivanovui laidoje teko kalbėti lietuviškai, o ši kalba nėra jo gimtoji, tad vyro išreikštos mintys, advokato teigimu, teisėsaugos galėjo būti suprastos klaidingai.

„Interviu buvo lietuvių kalba, o ne rusų kalba, kuri V. Ivanovui yra gimtoji. Taigi, suprantama, kad V. Ivanovas turėjo ieškoti žodžių atitikmens savo galvoje, versdamas juos į lietuvių kalbą. Dėl to vienareikšmiškai mums reikalingas lingvisto įvertinimas“, – komentavo R. Burda.

Jis priminė, kad V. Ivanovas neigia jam pateiktus kaltinimus.

„Jis sako, kad tai yra jo teisė turėti savo nuomonę, mintis, jas išsakyti. Dėl minčių išsakymo niekas negali būti persekiojamas“, – aiškino V. Ivanovo advokatas.

Teisėsaugą sudomino kelionės į Baltarusiją, Rusiją

Vilniaus apygardos teismas nagrinėja baudžiamąją bylą dėl veikimo prieš Lietuvą ir viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams.

Šioje byloje kaltinimai yra pareikšti Lietuvos piliečiams, jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovei E. Švenčionienei ir Kazimieriui Juraičiui, taip pat Lietuvoje gyvenančiam Rusijos piliečiui V. Ivanovui. Generalinė prokuratūra sako, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis lankėsi Baltarusijoje, dalyvavo įvairiuose šios šalies bei Rusijos organizuotose formatuose, kuriuose viešai palaikė minėtų valstybių politiką, neigė Lietuvos Seimo legitimumą.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.

Valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Redas Savickas, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.

E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.

Taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

E. Švenčionienė taip pat kaltinama ir dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Šiuo nusikaltimu taip pat kaltinamas ir V. Ivanovas. Kaltinimai šiems asmenims grindžiami, atsižvelgiant į E. Švenčionienės ir V. Ivanovo pasisakymus 2023 m. pradžioje vienoje laidoje apie Sausio 13-osios įvykius.

Visi kaltinamieji byloje – E. Švenčionienė, K. Juraitis ir V. Ivanovas – kaltės dėl inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodymus duos po liudytojų apklausų.

ELTA primena, kad praėjusių metų vasario 20 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutarė likviduoti asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“. Toks sprendimas priimtas, nustačius, kad asociacija veikė prieš Lietuvos interesus, skelbė melagingą informaciją apie neva neteisėtus rinkimų rezultatus Lietuvoje. Taip pat teismas nutarė, kad asociacija veikla prieštarauja jų skelbtiems tikslams.

Asociacija likviduota ir atsižvelgus į jos vadovės E. Švenčionienės viešus pasisakymus, kuriais ji, teisėsaugos vertinimu, menkino Lietuvą, kritikavo šalies narystę Europos Sąjungoje, tvirtino, kad rinkimai Lietuvoje negalioja, neigė okupaciją, pateisino trėmimus.

„Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vienu steigėju laikomas už rengimąsi šnipinėti Rusijos naudai laisvės atėmimo bausmę atliekantis Algirdas Paleckis. Ši asociacija į teisėsaugos akiratį pateko po jos atstovų apsilankymo Rusijoje, kur jie dalyvavo susitikimuose su Kremliaus politikais, surengė spaudos konferenciją, joje reiškę abejones dėl Lietuvos valdžios išrinkimo teisėtumo.

Anksčiau „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė E. Švenčionienė su bendražygiais lankėsi Baltarusijoje, ten susitiko šalies autoritarinių vadovu Aliaksandru Lukašenka.



NAUJAUSI KOMENTARAI

bremsas is M.kaimelio

bremsas is M.kaimelio portretas
dar prie Gorbaciaus buvau pusseseres gimtsdieny,jos kolega medike jau tratinosi su tuo,-sedejo uzstalej kaip Didysis Rusu [patriotas-:,,Niegaliuu kalbeti,-ja iz bolsoj strany.-budem skoro fse na gosjazyke,poverte...O jinai priesais mane sedejo ir akyse kaip Vilko -toska lesnaja,...nebloga nors vyresne... buvau tik 25m.-kita karta pas puske pasilikau-atejo i lova ir ...nu gera!!!! tas buvo komandiruotej,ar dar kur,-gal ir mano vaika augina? brangius kvepalus ir naktinius ne is mediku algeles...

Senukas

Senukas portretas
Prigriebe sena komunista, nenori jis na rodinu?

Butkus viska žino

Butkus viska žino portretas
bet huipasakys Anas tokis pat svolacius kap ir tvarto pelėsia
VISI KOMENTARAI 18

Galerijos

Daugiau straipsnių