Teismas pripažino Teisėjų tarybos patarimą atleisti E. Laužiką neteisėtu

Vilniaus apygardos teismas antradienį iš dalies patenkino buvusio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Egidijaus Laužiko ieškinį ir pripažino neteisėtu Teisėjų tarybos nutarimą patarti prezidentui Gitanui Nausėdai jį atleisti.

Bylą nagrinėjusi teisėja Rūta Petkuvienė taip pat pranešė nusprendusi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Konstituciją atitinka prezidento dekretas, kuriuo jis kreipėsi į Seimą teikdamas E. Laužiko atleidimą, bei Seimo priimtas nutarimas atleisti teisėją iš pareigų.

Bylos dalis dėl prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą paskelbimo neteisėtu buvo nutraukta, o likusi byla sustabdyta iki kol bus gautas Konstitucinio Teismo išaiškinimas.

Apygardos teismui pateiktame ieškinyje E. Laužikas siekė neteisėtais pripažinti ir panaikinti Teisėjų tarybos nutarimą dėl patarimo prezidentui jį atleisti, iš to sekusį prezidento dekretą ir Seimo nutarimą dėl atleidimo.

Buvęs teisėjas tvirtino nepažeidęs nei įstatymų, nei teisėjo etikos ir teigė, kad prokuratūros pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl teisėjų savivalda, prezidentas bei Seimas neturėjo jokio pagrindo jį atleisti.

E. Laužikas ir jo gynėjai taip pat ginčija ir patį atleidimo procesą – jų teigimu, tuomet buvo pažeistos jo teisės į tinkamą teisinį procesą bei teisėtą gynybą, paminta ir nekaltumo prezumpcija.

Atsakovais šioje byloje patraukti Seimas, prezidentas ir Teisėjų taryba tvirtino, kad atleidimo procesas buvo įvykdytas tinkamai, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai informacijos, leidžiančios prezidentui ir Teisėjų tarybai suabejoti E. Laužiko nepriklausomumu ir nešališkumu bei nuspręsti, kad jis savo poelgiu pažemino teisėjo vardą. 

Vilniaus apygardos teismas taip pat buvo kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kurio prašė išaiškinti, ar teisėjų atleidimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, tačiau šis prašymą atsisakė nagrinėti ir teigė, kad atleidimo procedūros teisėtumą turi vertinti pats bylą nagrinėjantis teismas.

Iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų E. Laužikas buvo atleistas pernai rugsėjį, po to, kai teisėjų korupcijos byloje jam buvo pareikšti įtarimai dėl dviejų epizodų: vienas iš jų yra susijęs su Vijūnėlės „dvaro“ byla, kitas – su Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėta byla.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nurodyta, kad E. Laužikas aptarinėjo bylos eigą su jos baigtimi suinteresuotais žmonėmis, toleravo jų pasiūlymus dėl galimo atlygio už tinkamus sprendimus bei bandė daryti įtaką kitos bylos baigčiai.

Atleidimą iš pareigų yra apskundęs šioje korupcijos byloje taip pat kaltinamas buvęs Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas. Šią bylą taip pat nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimai pareikšti daugiau nei 50 asmenų. Tiriama daugiau nei 110 nusikaltimų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Durnių laivas

Durnių laivas portretas
Tokie tokį "teisia" :)

Advokatas Jonas Ivoška

Advokatas Jonas Ivoška portretas
Aš asmeniškai 2012 m. kreipiausi į STT dėl teisėjo Egidijaus Laužiko patraukimo atsakomybėn už piktnaudžiavimą tarnyba, jam akivaizdžiai simuliavus teisinį neįgalumą, rengiant LAT teisėjų kolegijos nutartį. Tačiau jo atleidimo iš pareigų byloje būčiau jo gynėjas, visiškai įsitikinęs, jog E. Laužikas iš pareigų atleistas neteisėtai, pažeidžiant LR Konstitucijos 116 straipsnį. Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjai už teisėjo priesaikos sulaužymą ir padarytus nusikaltimus iš pareigų gali būti pašalinti ne Prezidento dekretu, gavus Seimo pritarimą, o tik apkaltos proceso tvarka. Gera ar bloga ši konstitucinė norma galima diskutuoti. Tačiau teisinis nihilizmas, ignoruojant konstitucinę nuostatą, didesnė blogybė negu neteisėtas (tegul ir abejotinos reputacijos teisėjo) pašalinimas iš pareigų.

Kolega

Kolega portretas
Atsimenu jo pasiūlymą: - Padarom po šapelė
VISI KOMENTARAI 5

Galerijos

Daugiau straipsnių