Niujorke, Metropoliteno meno muziejuje atidaryta paroda, apžvelgianti Renesanso portreto raidą nuo Donatello iki Bellini darbų. Metropoliteno meno muziejaus paroda „Renesanso portretas“ kviečia į kelionę po Renesanso epochą ir atskleidžia ankstyvojo portreto žanro raidą. Paroda padalyta į tris dalis ir apima aštuonis dešimtmečius. Ji prasideda Florencijoje, kur buvo didžiausia šio žanro darbų koncentracija, persikelia į dvaro rūmus, į Mantują, Boloniją, Milaną, Neapolį, Romą ir baigiasi Venecijoje. Pasak parodos kuratoriaus Keitho Christianseno, XV amžius Italijo

Lietuviški filmai toliau skina laurus tarptautiniuose kino renginiuose. Šįkart pasižymėjo garsaus Lietuvos dramaturgo, kino scenaristo ir režisierius Mariaus Ivaškevičiaus sukurtas trumpametražis filmas „Tėve mūsų“, kuris praėjusią savaitę pelnė du svarbius apdovanojimus. Varšuvoje vykusioje iškilmingoje „Grand off“ pasaulio nepriklausomų filmų apdovanojimų ceremonijoje M. Ivaškevičius buvo apdovanotas už geriausią scenarijų (filmas „Tėve mūsų“). „Grand off“ pasaulio nepriklausomų filmų apdovanojimai yra vienas svarbiausių renginių, propaguojant

Pasak „Kristupo Kalėdų“ rengėjų, apsilankyti festivalio renginiuose – patikimas būdas sušildyti savo mintis ir sielą. Kristupo Kalėdos plečiasi – šiemet muzika skamba ir keliose Vilniaus senamiesčio salėse, ir Birštone. Piano.lt erdvėje trečiadienį vykęs koncertas „Žėrintys pasažai“ – tik vienas iš kamerinės muzikos vakarų. Aido ir Eglės Strimaičių duetas kartu su Šventojo Kristoforo orkestru grojo specialiai žiemos šventėms parinktą muziką. „Kristupo Kalėdos – žiemiškos, šventiškos ir, aišku, lepinančios, kadangi orai mūsų nelepina, t

Klaipėdos etnokultūros centras advento metu klaipėdiečius vėl kvietė bendram darbui – šiemet nupintas beveik žmogaus ūgio šiaudinis sodas. Šaltais ir tamsiais Advento vakarais į etnokultūros centrą klaipėdiečiai renkasi jau trečius metus. Vakarodami prieš pora metų jie numezgė daugiau nei 20 metrų šaliką, pernai nuaudė šimtaraštę juostą, o šiemet ėmėsi dar sudėtingesnio darbo – pynė šiaudinį sodą.   „Sodas – pagrindinė švenčių puošmena. Jis būdavo kabinamas virš stalo, turėjo ritualinę, apeiginę prasmę. Tai – pasaulio tvarkos simbolis,