Visos naujienos

2012-01-20 20:08:01

Ekologija: penki „žalio“ gyvenimo ingredientai

Galvojate, kad jau laikas savo gyvenimui suteikti šiek tiek daugiau „žalumo“, tačiau nežinoti nuo ko pradėti? Tai visai nesunku. „Žaliam“ gyvenimui yra penki reikalavimai, o kad šie skambėtų gražiau, planetsave.com pavadino juos ingredientais. Ar įmanoma gyventi žaliai, be šių ingredientų? Galbūt ir įmanoma, bet nori nenori prie jų vistiek prieisite. Tai panašu į picos darymą: jai paruošti reikia tam tikrų būtinų ingredientų – tešlos, pomidorų padažo, sūrio. Kažką panašaus į picą galima pagaminti ir be jų, bet ar tai bus pica? Didysis trejetas Pirm

Skaityti daugiau

2012-01-21 21:01:13

Evoliucija: kaip grybai padarė mus šiltakraujais

Palieskite kieno nors odą ir pajusite žmogišką šilumą, nesvarbu, kokia aplinkos temperatūra. Šaltas kūnas – sergantis kūnas. Karštas kūnas – sergantis kūnas. Sveikas žmogaus kūnas, kaip pasakų pudingas, turi būti kaip tik tinkamo šiltumo. Kasdien grybai nužudo milijonus gyvūnų ir augalų. Labai nedaug jų aukų kūno temperatūra aukštesnė, nei 37 °C. Atsitiktinumas? Mes laikome savo kūnų temperatūrą savaime suprantamu dalyku, bet išties mūsiškiai 36,6 °C yra išskirtinai neįprasti. Daugelis rūšių negamina savo šilumos. Driežai yra šaltakraujai, kitai

Skaityti daugiau

2012-01-20 20:38:10

Kiek trunka savarankiškas nutrauktos driežo uodegos gyvenimas?

Galūnės netektis žmogui – vienas iš rimčiausių anatominių nuostolių. Aukoti kurią nors savo galūnę žmogus galėtų tik tuomet, kai nėra jokios, JOKIOS kitos išeities. Kaip, pavyzdžiui, nutiko po kalnus vaikštinėjusiam filmo „127 valandos“ herojui. Tačiau gyvūnijos pasaulyje amputacija yra gana paplitęs fenomenas. O tikri uodegų netekimo virtuozai yra driežai. Esame rašę apie ne visas kojas turinčius vorus, miestų gyventojams galbūt yra ne sykį tekę matyti viena koja klibikščiuojantį balandį. Daugeliu atveju galūnės prarandamos netikėtai. Tačiau yra pa

Skaityti daugiau

2012-01-23 18:59:42

Žmogaus akiai nematomas musės kūlvirstis

Kodėl ne taip jau ir paprasta priploti įkyrią musę pirmu mėginimu? Nes musės – velniškai akrobatiškos. Nelyginant Neo iš filmo „Matrica“. Plika akimi tai pamatyti neįmanoma. Tačiau itin didele sparta filmuojančios vaizdo kameros atveria ir beviltiškai lėtam žmogaus suvokimui nepasiekiamą musės judesių pasaulį. Šis vaizdo fragmentas yra vienas iš Vagingeno universiteto Olandijoje surengto video konkurso laureatų. Konkurso metu mėgėjiškų filmų kūrėjai buvo mokomi, kaip itin didelės spartos vaizdo kameromis filmuoti skraidančius gyvūnus ar augalų sėkleles.

Skaityti daugiau

2012-01-20 23:04:02

Kaip iš „Google Paieškos“ pašalinti nepageidaujamas savo nuotraukas?

Tikriausiai kiekvienas esame bandę į „Google Paiešką“ suvesti savo vardus ir žiūrėti, kokius rezultatus parodys interneto gigantas. Neabejotina, kad šia veikla užsiima ir būsimi darbdaviai. Ką daryti, jei „Google Vaizduose“ yra nuotraukų, kurių jūs nenorėtumėte, kad pamatytų interneto vartotojai? Nėra padėties be išeities. Pats paprasčiausias variantas yra šis: Apartmenttherapy.com siūlo dar keletą sprendimo būdų. Jei esate eilinis interneto vartotojas: Ištrinkite nuotrauką iš savo internetinių puslapių: „Facebook“, „Twitter“, „Flickr“ ir kt.

Skaityti daugiau

2012-01-20 23:21:33

Nanotechnologai sukūrė neįžiūrimą atviruką

Glazgo universiteto (Škotija) mokslininkai Kinų naujiesiems metams sukūrė tokį mažą atviruką, kad akimis jo neįmanoma įžiūrėti. Atviruką sukūrė nanotechnologijos specialistai, praneša scotsman.com. Jame kinų kalba Škotijos vardu Kinijai linkima sveikatos ir klestėjimo Drakono metais. Šis atvirukas kartu yra tarsi kvietimas dviem šalims bendradarbiauti pažangiausių technologijų srityje. Universiteto atstovai sako, kad atvirukas atspindi milžinišką potencialą naudos, kurią Kinija gali gauti iš Škotijos inovacijų. Mažutis atvirukas – teigiama, kad

Skaityti daugiau

2012-01-21 20:33:42

Jei būtume ne vienintelė protinga rūšis Žemėje

Kas nutiktų, jei neandertaliečiai, išnykę prieš 28 tūkst. metų, būtų evoliucionavę toliau ir dabar gyventų šalia mūsų? Arba jei per visus šiuos žmonių evoliucijos tūkstantmečius kokia nors negimininga būtybė būtų įgavusi pažintinių ir technologinių gebėjimų, prilygstančių mūsiškiams? Dar vienas scenarijus: kas nutiktų, jei žmonės būtų pasidalinę į dvi atskiras rūšis – originaliuosius ir sėkmingą evoliucinę atšaką? Tai visai protingos istorijos apie pasaulį, koks jis galėjo būti, jei dvi pažangios Žemės gyventojų rūšys šiandien gyventų

Skaityti daugiau

2012-01-21 21:11:10

Raudonosios knygos „egzempliorius“ atsidūrė gyvūnų globėjų rankose

Sausio 19 d. Gyvūnų globėjų asociacijai paskambinęs Lenius Olbikas pranešė, kad Raseinių rajone, UAB „Raseinių žuvininkystės“ Palovaičių skyriuje yra sužeistas jūrinis erelis. Gyvūnų globėjai reagavo operatyviai ir suskubo vykti gelbėti į Raudonąją knygą įrašyto paukščio. Gyvūnų globėjų asociacijos vyr.specialistė Lolita Grėblikienė pasakojo, kad pagauti paukštį nebuvo itin lengva užduotis. „Vykdama maniau, kad skambinęs vyras paukštį jau turi pasigavęs, o paaiškėjo, kad teks gerokai paplušėti...“ – šypsosi speciaslitė. Jūrinis erelis

Skaityti daugiau

2012-01-22 01:37:18

Negyvoji jūra kadaise buvo beveik išdžiūvusi

Negyvosios jūros dugną gręžę mokslininkai nustatė, kad dėl pasikeitusio klimato prieš 125 tūkst. metų ji buvo beveik visiškai išdžiūvusi. Jūros centre išgręžus 300 metrų gręžinį, mokslininkai paėmė nuosėdų mėginių, atskleidžiančių informacijos apie senovėje buvusias klimato sąlygas ne tik Negyvosios jūros regione, bet ir Arabijos bei Sacharos dykumų vietovėse, praneša „Jerusalem Post“. „Manome, kad Negyvoji jūra yra pagrindinė vietovė, padėsianti rekonstruoti ir nustatyti regioninius klimato svyravimus šioje Viduržemio jūros srityje“, �

Skaityti daugiau

2012-01-22 02:43:09

Ar lietuviškoms kurapkoms gresia išnykimas?

Tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos duomenimis, kurapkos – viena iš sparčiausiai nykstančių sparnuočių rūšių Europos Sąjungoje. Lietuvos ornitologai kurapką paskelbė 2012 metų paukščiu. Taip siekiama atkreipti dėmesį į nykstančius sparnuočius, kuriems reikalinga žmonių pagalba, praneša LTV „Panorama“. Laukų vištelėmis vadinamos kurapkos dar pačios randa maisto, nes sniego nedaug. Bet rūpestingi ornitologai medžiotojai, kiti globėjai jau yra surentę joms slėptuvių, paberia grūdų, kito lesalo. „Reikia, kad atvira būtų vieta, kad

Skaityti daugiau

Ekologija: penki „žalio“ gyvenimo ingredientai

Evoliucija: kaip grybai padarė mus šiltakraujais

Kiek trunka savarankiškas nutrauktos driežo uodegos gyvenimas?

Žmogaus akiai nematomas musės kūlvirstis

Kaip iš „Google Paieškos“ pašalinti nepageidaujamas savo nuotraukas?

Nanotechnologai sukūrė neįžiūrimą atviruką

Jei būtume ne vienintelė protinga rūšis Žemėje

Raudonosios knygos „egzempliorius“ atsidūrė gyvūnų globėjų rankose

Negyvoji jūra kadaise buvo beveik išdžiūvusi

Ar lietuviškoms kurapkoms gresia išnykimas?

Puslapiai

Ar esate patenkinti rinkimų rezultatais?

Renginių organizavimas