Dvi didžiausios pasaulyje raketų kūrėjos suvienijo jėgas ir kurs naują aparatą, galintį iškelti astronautus į orbitą. Siūlomos raketos „Liberty“ apačioje bus kieto kuro nešančioji raketa, kuri padeda dabar naudojamiems daugkartiniams erdvėlaiviams atsiplėšti nuo žemės. Viršutinę raketos dalį sudarys skysto kuro variklis, naudojamas raketoje nešėjoje „Ariane 5“, praneša BBC. Tokią raketos koncepciją siūlo JAV kompanija ATK ir Europos „Astrium“. Ji pateikta ir JAV kosmoso agentūrai NASA, ieškančiai būdų, kaip astronautus gabenti į ir iš Tarptautin�

Japonijos kosmoso agentūra, bendradarbiaudama su žvejybinių tinklų gamintoja, gaudys ir šalins kosmines nuolaužas iš Žemes orbitos. Kosminis žvejybos tinklas nusidrieks keletą kilometrų. Jis bus pagamintas iš plonos metalinės vielos. Kai jis susems kosmoso nuolaužas, jos bus įelektrinamos. Tuomet Žemės magnetinis laukas ims jas traukti ir galiausiai jos sudegs Žemės atmosferoje, praneša „Telegraph“. „Magnetiniame lauke juda krūvį turintis objektas. Pagal fizikos dėsnius, atsiras jėga, kuri pakeis jo orbitą“, – aiškina buvęs JAV oro pajėgų orbitos analitik

Artimiausiu metu mokyklose matematikos, lietuvių kalbos ir kitos pamokos bus asmeniškai pritaikytos kiekvienam mokiniui. Bendrovės „Microsoft“ surengtame „Lietuvos novatoriško švietimo forume“ pedagogai kartu su informacinių technologijų specialistais pritarė idėjai, kad rytojaus mokyklose mokinių ir mokytojų bendravimas remsis suasmeninta informacine sistema. Mokiniams bus lengviau bendrauti su mokytojais, o mokytojai galės kiekvienam mokiniui sukurti individualizuotą mokymosi programą. Kaip rašoma bendrovės pranešime, individualizuotas mokymasis daugumai primins visi

Ketvirtadienį buvo paskelbti septynių 2010 metų mokslo premijų laureatai humanitarinių ir socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse. Mokslininkams ir mokslininkų kolektyvams skirtos po 101 tūkst. litų siekiančios premijos, pranešė Lietuvos mokslų akademija. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje laureatais tapo Arvydas Šliogeris už darbų ciklą "Negatyvumo problema filosofijoje (1996-2009)" ir Vytautas Vanagas už darbų ciklą "Fundamentinė lietuvių literatūros tekstologija ir literatūros klasikos sklaida (1996-2009)". Dvi premijos fizinių