Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Portalo svečias
Jurgita Petrauskienė
Penktadienį, kovo 3 d., 15 val. portale svečiuosis švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Užduokite klausimą!
Staškevičius Jonas
2017-03-03 14:50
Klausimas:
Mokytojo darbo vertinimas? Metodininkai be metodų, ekspertai be meilės mokiniui... seminarai per prievartą.... Vienu sakiniu - ar nereikia keisti sistemą, kai tikrintojas ateina pas mokytoją ir taria : Jūs pailsėkit, einu į jūsų klasę tikrinti jūsų atlikto darbo...
Mokytojo darbo vertinimas? Metodininkai be metodų, ekspertai be meilės mokiniui... seminarai per prievartą.... Vienu sakiniu - ar nereikia keisti sistemą, kai tikrintojas ateina pas mokytoją ir taria : Jūs pailsėkit, einu į jūsų klasę tikrinti jūsų atlikto darbo...
Milda
2017-03-03 14:49
Klausimas:
Koks Jūsų požiūris į „elitines“ mokyklas?
Koks Jūsų požiūris į „elitines“ mokyklas?
Milda O.B.
2017-03-03 13:59
Klausimas:
Pasiūlymas. Vaikai į mokyklą eina nuo 7 m. ir mokosi iki 11 klasės. 18 metų pilnamečiai baigia mokyklą. Priešmokyklinio amžiaus vaikai mokosi raides ir skaičius iki 20. Mokosi skaityti ir skaičiuoti. Pirmoje kalsėje tęsia toliau, o ne kartoja tą patį, ką išmoko priešmokyklinėje grupėje iki naujų metų.
Pasiūlymas. Vaikai į mokyklą eina nuo 7 m. ir mokosi iki 11 klasės. 18 metų pilnamečiai baigia mokyklą. Priešmokyklinio amžiaus vaikai mokosi raides ir skaičius iki 20. Mokosi skaityti ir skaičiuoti. Pirmoje kalsėje tęsia toliau, o ne kartoja tą patį, ką išmoko priešmokyklinėje grupėje iki naujų metų.
Šulinskienė Romualda
2017-03-03 13:59
Klausimas:
Gal logiška būtų dar šiemet leisti stoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose ( be valstybinio matematikos egzamino) pasirinkusiems humanitarines studijas? Juk numatote nuo kitų metų nemokamas bakalauro studijas. Esu mokytoja ir 5 vaikų mama. Džiaugiuosi, kad 4 vaikai galėjo studijuoti nemokamai, bet šiemet gimnaziją baigianti dukra matematikos nelaikys ir, supratau, turės mokėti už pasirinktas anglų kalbos studijas. Absurdiškai skamba, kad tik matematika lavina loginį mąstymą...Argi istorija, literatūra ir kiti mokslai to nemoko?..
Gal logiška būtų dar šiemet leisti stoti į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose ( be valstybinio matematikos egzamino) pasirinkusiems humanitarines studijas? Juk numatote nuo kitų metų nemokamas bakalauro studijas. Esu mokytoja ir 5 vaikų mama. Džiaugiuosi, kad 4 vaikai galėjo studijuoti nemokamai, bet šiemet gimnaziją baigianti dukra matematikos nelaikys ir, supratau, turės mokėti už pasirinktas anglų kalbos studijas. Absurdiškai skamba, kad tik matematika lavina loginį mąstymą...Argi istorija, literatūra ir kiti mokslai to nemoko?..
Arvydas
2017-03-03 13:29
Klausimas:
Ar jums atrodo normalu, kai XXI amžiuje tėvai per naktį budi prie vienos Kauno mokyklos durų, kad spėtų užregistruoti vaikus į pirmąją klasę, nes atėję ryte jau negaus vietos?
Ar jums atrodo normalu, kai XXI amžiuje tėvai per naktį budi prie vienos Kauno mokyklos durų, kad spėtų užregistruoti vaikus į pirmąją klasę, nes atėję ryte jau negaus vietos?
Stanislovas
2017-03-03 13:16
Klausimas:
Kaip vertinate aukštųjų mokyklų sujungimą? Ar tai nėra reforma dėl reformos, pilstymas iš tuščio į kiaurą?
Kaip vertinate aukštųjų mokyklų sujungimą? Ar tai nėra reforma dėl reformos, pilstymas iš tuščio į kiaurą?
Karalienė Marta
2017-03-03 09:45
Klausimas:
Koks Jūsų požiūris į tai, kad Lietuvoje atsirastų specializuota ekonominio, finansinio ugdymo mokykla, kurioje mokiniai galėtų pradėti mokytis nuo 5 iki 12 klasės? Kokios galimybės tai įgyvendinti?
Koks Jūsų požiūris į tai, kad Lietuvoje atsirastų specializuota ekonominio, finansinio ugdymo mokykla, kurioje mokiniai galėtų pradėti mokytis nuo 5 iki 12 klasės? Kokios galimybės tai įgyvendinti?
Arvydas Petrauskas
2017-03-03 08:54
Klausimas:
Visi mokame vienodus mokesčius. Valstybė įsipareigojusi švietimo paslaugas teikti nemokamai. Tačiau norint vaiką leisti į nevalstybinę mokyklą reikia papildomai mokėti. Papildomi mokesčiai susidaro iš kelių dalių - ūkio išlaidos ir ugdymo įstaigos vystymo ar steigėjo pelno dalis. Ar sutinkate, kad pažeidžiamos piliečių teisės iš jų reikalaujant už mokslą susimokėti antrą kartą? Ar sutinkate, kad nesuvienodinus valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo didės socialinė atskirtis, nes nevalstybines mokyklas išgali lankyti tik pasiturinčių tėvų vaikai? Ar sutinkate, kad sudarius vienodas sąlygas atsirastų daugiau nevalstybinių mokyklų ir padidėtų prieinamumas bei įvairovę? Gal žinote ir galite paviešinti kurią vietą Lietuva užima Europoje pagal nevalstybinių mokyklų kiekį?
Visi mokame vienodus mokesčius. Valstybė įsipareigojusi švietimo paslaugas teikti nemokamai. Tačiau norint vaiką leisti į nevalstybinę mokyklą reikia papildomai mokėti. Papildomi mokesčiai susidaro iš kelių dalių - ūkio išlaidos ir ugdymo įstaigos vystymo ar steigėjo pelno dalis. Ar sutinkate, kad pažeidžiamos piliečių teisės iš jų reikalaujant už mokslą susimokėti antrą kartą? Ar sutinkate, kad nesuvienodinus valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo didės socialinė atskirtis, nes nevalstybines mokyklas išgali lankyti tik pasiturinčių tėvų vaikai? Ar sutinkate, kad sudarius vienodas sąlygas atsirastų daugiau nevalstybinių mokyklų ir padidėtų prieinamumas bei įvairovę? Gal žinote ir galite paviešinti kurią vietą Lietuva užima Europoje pagal nevalstybinių mokyklų kiekį?
Marcinkevičius Rytis
2017-03-02 08:47
Klausimas:
Kodel mokyklose nera finansinio svietimo? kaip elgtis su pinigais ir finansais. tai turi but mokama nuo pat mazumes. Dabar kas su matematika susija tai turim begales lygciu ir formuliu kuriu daugiau nei puse mokiniu gyvenime niekada nepanaudos, ypac zinant kad technologijos juda tik i prieki ir sudetingus matematinius skaiciavimus galima atlikti su kompiuteri. Pasauly pilna zmoniu kurie nezino kaip elgtis su pinigais, to pasekoje auga skolos kreditai o tai tiesiogiai veikia ir valstybe bei jos ekonomine busena. Jug zmones turintys gera finansini issilavinima darbo vietas kuria, jie zino kaip teisingai panaudoti pinigus kad jie uzdirbtu daugiau pinigu, kodel tai nera mokama mokykloje?
Kodel mokyklose nera finansinio svietimo? kaip elgtis su pinigais ir finansais. tai turi but mokama nuo pat mazumes. Dabar kas su matematika susija tai turim begales lygciu ir formuliu kuriu daugiau nei puse mokiniu gyvenime niekada nepanaudos, ypac zinant kad technologijos juda tik i prieki ir sudetingus matematinius skaiciavimus galima atlikti su kompiuteri. Pasauly pilna zmoniu kurie nezino kaip elgtis su pinigais, to pasekoje auga skolos kreditai o tai tiesiogiai veikia ir valstybe bei jos ekonomine busena. Jug zmones turintys gera finansini issilavinima darbo vietas kuria, jie zino kaip teisingai panaudoti pinigus kad jie uzdirbtu daugiau pinigu, kodel tai nera mokama mokykloje?
Laima Masalskienė
2017-03-02 03:02
Klausimas:
Laba diena, mokykloje dauguma mokytojų, dirbančių daugiau kaip 30 metų, patiriančių didžiulę įtampą, stresą, yra perdegę, nemotyvuoti,neturintys jėgų tęsti pedagoginę veiklą. Kada planuojama išleisti mokytojus į išankstinę pensiją?Labai tikiuosi,kad nebūsime nuvilti. Ačiū už atsakymą.
Laba diena, mokykloje dauguma mokytojų, dirbančių daugiau kaip 30 metų, patiriančių didžiulę įtampą, stresą, yra perdegę, nemotyvuoti,neturintys jėgų tęsti pedagoginę veiklą. Kada planuojama išleisti mokytojus į išankstinę pensiją?Labai tikiuosi,kad nebūsime nuvilti. Ačiū už atsakymą.
Edita
2017-03-01 17:04
Klausimas:
Visi kalba apie mokytojų algų kėlimą. Žinoma, jų alga vargana, tačiau retas kalba apie dėstytojų algas. Ar manote, kad vykdoma švietimo reforma pakels algas akademikams? Kaip pritraukti tikrus specialistus? Kitas klausimas, susijęs su studijomis. Dabartinė sistema yra ta, jog gavęs valstybės finansuojamą vietą, tačiau panoręs mesti studijas, turi susimokėti. iš vienos pusės atrodo logiška, jog krepšelį gaus kitas studentas, tačiau jei nori mesti studijas dėl to, jog kokybė visiškai netenkina? Gaunasi absurdiška situacija: įstoji į tam tikrą specialybę ir privalai mokytis, nors kokybė visiškai netenkina, dėstytojai neturi kompetencijos, paskaitų tinklelis sudėliotas taip, jog tiktų labiau kitai profesijai ir nekelia tavo kvalifikaciijos, nesuteikia reikiamų profesinių žinių. Tada turi priverstinai studijuoti, nes kitaip reikės susimokėti. Tai gaišti laiką vien tam, kad tau finansiškai nekainuotų. Kitą vertus tie, kurie moka patys už studijas ir gauna žemą kokybę, taip pat jaučia nuoskaudą, nes pinigai išmetami tiesiog veltui. kaip išspręsti šią problemą?
Visi kalba apie mokytojų algų kėlimą. Žinoma, jų alga vargana, tačiau retas kalba apie dėstytojų algas. Ar manote, kad vykdoma švietimo reforma pakels algas akademikams? Kaip pritraukti tikrus specialistus? Kitas klausimas, susijęs su studijomis. Dabartinė sistema yra ta, jog gavęs valstybės finansuojamą vietą, tačiau panoręs mesti studijas, turi susimokėti. iš vienos pusės atrodo logiška, jog krepšelį gaus kitas studentas, tačiau jei nori mesti studijas dėl to, jog kokybė visiškai netenkina? Gaunasi absurdiška situacija: įstoji į tam tikrą specialybę ir privalai mokytis, nors kokybė visiškai netenkina, dėstytojai neturi kompetencijos, paskaitų tinklelis sudėliotas taip, jog tiktų labiau kitai profesijai ir nekelia tavo kvalifikaciijos, nesuteikia reikiamų profesinių žinių. Tada turi priverstinai studijuoti, nes kitaip reikės susimokėti. Tai gaišti laiką vien tam, kad tau finansiškai nekainuotų. Kitą vertus tie, kurie moka patys už studijas ir gauna žemą kokybę, taip pat jaučia nuoskaudą, nes pinigai išmetami tiesiog veltui. kaip išspręsti šią problemą?
Marius
2017-03-01 17:00
Klausimas:
Ar normalu, kad XXI a. Lietuvos mokyklose mokiniai mokosi... tikybos?! Apie kokią žinių / pažangią visuomenę tokiu atveju galime svajoti?
Ar normalu, kad XXI a. Lietuvos mokyklose mokiniai mokosi... tikybos?! Apie kokią žinių / pažangią visuomenę tokiu atveju galime svajoti?
Indrė Kazlauskienė
2017-03-01 14:26
Klausimas:
Vis labiau akcentuojamas žinių lygis mokymosi sistemoje. Tačiau visi suprantame, kad vien žinių gyvenime neužtenka. Kaip manote, kokia yra vertybių diegimo vieta mūsų švietimo sistemoje ir ar ketinate ką nors daryti, kad siekiamybė būtų ne tuščios žinios ir vis didėjantis egzaminų bei testų kiekis, o visapusiškos asmenybės ugdymas, ruošimas realiam gyvenimui? Ačiū.
Vis labiau akcentuojamas žinių lygis mokymosi sistemoje. Tačiau visi suprantame, kad vien žinių gyvenime neužtenka. Kaip manote, kokia yra vertybių diegimo vieta mūsų švietimo sistemoje ir ar ketinate ką nors daryti, kad siekiamybė būtų ne tuščios žinios ir vis didėjantis egzaminų bei testų kiekis, o visapusiškos asmenybės ugdymas, ruošimas realiam gyvenimui? Ačiū.
Algimantas Kavaliauskas
2017-03-01 13:57
Klausimas:
Daugumoje šalių mokiniai turi teisę mokytis savarankiškai padedami tėvų. Pavyzdžiui, JAV tokiu būdu mokosi 3 proc. visų mokinių. Atlikti tyrimai (www.nheri.org) rodo, kad šeimos aplinkoje ugdomi vaikai pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų ir pagerėja jų socialinė bei psichologinė raida. Tačiau Lietuvoje mokiniai neturi teisės rinktis savarankiško mokymosi formos. Ar nemanote, kad švietimo sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikti mokiniams galimybę mokytis jiems priimtiniausioje aplinkoje?
Daugumoje šalių mokiniai turi teisę mokytis savarankiškai padedami tėvų. Pavyzdžiui, JAV tokiu būdu mokosi 3 proc. visų mokinių. Atlikti tyrimai (www.nheri.org) rodo, kad šeimos aplinkoje ugdomi vaikai pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų ir pagerėja jų socialinė bei psichologinė raida. Tačiau Lietuvoje mokiniai neturi teisės rinktis savarankiško mokymosi formos. Ar nemanote, kad švietimo sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikti mokiniams galimybę mokytis jiems priimtiniausioje aplinkoje?
Albertas Kilevičius
2017-02-28 16:13
Klausimas:
Jūs ėmėtės švietimo sistemos pertvarkymo. Sveikintinas dalykas. Mano siūlymas dėl vidurinio mokslo trukmės. Rusijoje mokosi 10 metų, Lietuvoje anksčiau buvo 11 m., o dabar jau eilė metų vidurinio mokslo trukmė 12 metų. Nejaugi šiuolaikinių technologijų ir kompiuterizacijos amžiuje reikalingas 12 metų mokymas. Tokie siūlymai, kad į pirmą klasę nuo 6 ar net 5 metų yra niekuo nepamatuoti. Tai vaikystės atėmimas. Juk protingiau spręsti klausimą dėl 10 metų ar 11 metų vidurinio mokslo trukmės. Kiek girdėjau žadama net sutrumpinti moksleivių atostogų trukmę - nejaugi tokia reforma padės vaikų sveikatai.
Jūs ėmėtės švietimo sistemos pertvarkymo. Sveikintinas dalykas. Mano siūlymas dėl vidurinio mokslo trukmės. Rusijoje mokosi 10 metų, Lietuvoje anksčiau buvo 11 m., o dabar jau eilė metų vidurinio mokslo trukmė 12 metų. Nejaugi šiuolaikinių technologijų ir kompiuterizacijos amžiuje reikalingas 12 metų mokymas. Tokie siūlymai, kad į pirmą klasę nuo 6 ar net 5 metų yra niekuo nepamatuoti. Tai vaikystės atėmimas. Juk protingiau spręsti klausimą dėl 10 metų ar 11 metų vidurinio mokslo trukmės. Kiek girdėjau žadama net sutrumpinti moksleivių atostogų trukmę - nejaugi tokia reforma padės vaikų sveikatai.
Indrė Rauleckienė
2017-02-28 15:25
Klausimas:
Ar numatomi pokyčiai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, jeigu taip, tuomet kokie ?
Ar numatomi pokyčiai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, jeigu taip, tuomet kokie ?
Jonas Petraitis
2017-02-28 11:19
Klausimas:
Sveiki, kada bus pakeltos mokytojų algos? Manau, jau dabar už etatą mokytojas turi uždirbti bent 2000 eur.
Sveiki, kada bus pakeltos mokytojų algos? Manau, jau dabar už etatą mokytojas turi uždirbti bent 2000 eur.
Lina Samoškienė
2017-02-28 11:12
Klausimas:
Sūnus lanko muzikos mokyklą. Ne tiek iš noro padaryti jį muzikantu, kiek todėl, kad manau, jog kiekviena išsilavinimas žmogus turi turėti stiprius muzikos pagrindus. Jau nekalbu apie begalę tyrimų, įrodančių muzikavimo naudą ankstyvajame amžiuje, teigiamą poveikį vaikams iš socialinės rizikos grupių. Tačiau pasigendu geranoriško požiūriu iš bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų (labai nenorom leido nelankyti vienos iš dviejų muzikos pamokų). manau, kad ŠMM turėtų skirti daugiau dėmesio puikią bazę turinčioms valstybinėms meninio ugdymo mokykloms. Juk jose kaupiamas mūsų tautos dvasinis kapitalas! Aš net siūlyčiau aukštosioms mokykloms, net ir technologijos universitetams, kaip privalumą vertinti būsimųjų studentų menininį išsilavinimą. Juk tiek daug kalbama apie kūrybingumo stoką tarp tiksliųjų mokslų atstovų.
Sūnus lanko muzikos mokyklą. Ne tiek iš noro padaryti jį muzikantu, kiek todėl, kad manau, jog kiekviena išsilavinimas žmogus turi turėti stiprius muzikos pagrindus. Jau nekalbu apie begalę tyrimų, įrodančių muzikavimo naudą ankstyvajame amžiuje, teigiamą poveikį vaikams iš socialinės rizikos grupių. Tačiau pasigendu geranoriško požiūriu iš bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų (labai nenorom leido nelankyti vienos iš dviejų muzikos pamokų). manau, kad ŠMM turėtų skirti daugiau dėmesio puikią bazę turinčioms valstybinėms meninio ugdymo mokykloms. Juk jose kaupiamas mūsų tautos dvasinis kapitalas! Aš net siūlyčiau aukštosioms mokykloms, net ir technologijos universitetams, kaip privalumą vertinti būsimųjų studentų menininį išsilavinimą. Juk tiek daug kalbama apie kūrybingumo stoką tarp tiksliųjų mokslų atstovų.
Joana
2017-02-28 11:06
Klausimas:
Kol augini vaikus, patampi pedagogu be diplomo: ir algebros formules prisiminti tenka, ir anglų kalbos išimtis bei kirčiavimo taisykles. O kalbant rimtai, labai daug domėjausi moksliniais pagrindimais, įrodančiais namų darbų prasmę. Deja, net užsienio šaltiniuose radau tik daug abejonių jų prasmingumu. Puikus argumentas - namų darbai net didina socialinę nelygybę (aukštąjį išsilavinimą turinti tėvas tikrai galės labiau pagelbėti vaikui nei rūpestingiausias darbininkas). Štai Šveicarijoje net esama mokyklų, kur vaikai tuos vadinamus "namų darbus" atlieka kitą dieną klasėje - ten pat ir skaito (ir ne pradinukai!). Jei jau norime reformuoti mūsų švietimo sistemą, gal reformuokime iš pagrindų, neperkelkime mokytojų darbo broko ant tėvų pečių?
Kol augini vaikus, patampi pedagogu be diplomo: ir algebros formules prisiminti tenka, ir anglų kalbos išimtis bei kirčiavimo taisykles. O kalbant rimtai, labai daug domėjausi moksliniais pagrindimais, įrodančiais namų darbų prasmę. Deja, net užsienio šaltiniuose radau tik daug abejonių jų prasmingumu. Puikus argumentas - namų darbai net didina socialinę nelygybę (aukštąjį išsilavinimą turinti tėvas tikrai galės labiau pagelbėti vaikui nei rūpestingiausias darbininkas). Štai Šveicarijoje net esama mokyklų, kur vaikai tuos vadinamus "namų darbus" atlieka kitą dieną klasėje - ten pat ir skaito (ir ne pradinukai!). Jei jau norime reformuoti mūsų švietimo sistemą, gal reformuokime iš pagrindų, neperkelkime mokytojų darbo broko ant tėvų pečių?
Psichologija
2017-02-28 11:06
Klausimas:
Norui paraginti pagausinti ugdymo įstaigose dirbančių psichologų gretas. Manau, vieno tikrai per maža. Juk mokyklų psichologai - tie specialistai, kurie turėtų geriausiai pažinti čia besimokančių vaikų problemas (todėl galėtų konsultuoti ir tėvus), jie galėtų konsultuoti ir pedagogus. Jau nekalbu apie tai, kad ne visose mokyklose dirba psichologai. Manau, jų etatas turi būti privalomas kad ir kokia maža būtų mokykla.
Norui paraginti pagausinti ugdymo įstaigose dirbančių psichologų gretas. Manau, vieno tikrai per maža. Juk mokyklų psichologai - tie specialistai, kurie turėtų geriausiai pažinti čia besimokančių vaikų problemas (todėl galėtų konsultuoti ir tėvus), jie galėtų konsultuoti ir pedagogus. Jau nekalbu apie tai, kad ne visose mokyklose dirba psichologai. Manau, jų etatas turi būti privalomas kad ir kokia maža būtų mokykla.
Mama
2017-02-28 11:05
Klausimas:
Daug kalbama apie elektroninius vadovėlius, tačiau mano vaikas turi regėjimo problemų, nuolat vaikštome pas okulistus, o jie skambina pavojaus varpais: vaikų regėjimas tragiškas! Ir užuot trumpindami laiką, kurį vaikai praleidžia spoksodami į ekranus, jį tik norima ilginti. Tikriausiai diegiant elektroninius dienynus turėtų būti atsižvelgta ir į vaikų sveikatą. Kitas dalykas - ar galima atsisakyti dirbti su elektroniniais vadovėliais, jei vaikas turi regėjimo problemų?
Daug kalbama apie elektroninius vadovėlius, tačiau mano vaikas turi regėjimo problemų, nuolat vaikštome pas okulistus, o jie skambina pavojaus varpais: vaikų regėjimas tragiškas! Ir užuot trumpindami laiką, kurį vaikai praleidžia spoksodami į ekranus, jį tik norima ilginti. Tikriausiai diegiant elektroninius dienynus turėtų būti atsižvelgta ir į vaikų sveikatą. Kitas dalykas - ar galima atsisakyti dirbti su elektroniniais vadovėliais, jei vaikas turi regėjimo problemų?
V.Girdauskas
2017-02-28 11:05
Klausimas:
Mano vaikai su poros metų pertrauka mokėsi toje pačioje mokykloje. Ir abu - iš skirtingų vadovėlių. Kiek suprantu, visi jie aprobuoti ŠMM, tačiau skirtumai juose akivaizdūs. Juose net dalykų eiliškumas išdėstytas skirtingai. Esu už įvairovę, bet kodėl visi Lietuvos vaikai negali mokytis iš vienodų vadovėlių? Susidaro įspūdis, kad įvairovė pasitelkiama kaip priedanga leidyklų verslui.
Mano vaikai su poros metų pertrauka mokėsi toje pačioje mokykloje. Ir abu - iš skirtingų vadovėlių. Kiek suprantu, visi jie aprobuoti ŠMM, tačiau skirtumai juose akivaizdūs. Juose net dalykų eiliškumas išdėstytas skirtingai. Esu už įvairovę, bet kodėl visi Lietuvos vaikai negali mokytis iš vienodų vadovėlių? Susidaro įspūdis, kad įvairovė pasitelkiama kaip priedanga leidyklų verslui.
Rasa Vakarienė
2017-02-28 11:04
Klausimas:
Mano dukra nori antrąja užsienio kalba rinktis prancūzų kalbą, tačiau pagal gyvenamąją vietą priklausančioje gimnazijoje daugiau dėmesio skiriama rusų kalbai. Ar turime teisę reikalauti, kad būtų mokoma ir prancūzų kalbos? Ar apskritai neturėtų būti pirmenybė skiriama ES kalboms?
Mano dukra nori antrąja užsienio kalba rinktis prancūzų kalbą, tačiau pagal gyvenamąją vietą priklausančioje gimnazijoje daugiau dėmesio skiriama rusų kalbai. Ar turime teisę reikalauti, kad būtų mokoma ir prancūzų kalbos? Ar apskritai neturėtų būti pirmenybė skiriama ES kalboms?
Laurynas
2017-02-28 11:03
Klausimas:
Lietuvoje yra VŠĮ įsteigtų gimnazijų. Mokslas jose iš dalies mokamas (įkainiai (5-8 klasių) - skirtingi, 400-800 eurų už mokslo metus). Žinoma, jos yra prestižinės, o jose besimokančių vaikų žinios iš tiesų aukšto lygio. Aš daug ką galiu suprasti - tvarką, mokomų dalykų intensyvumą, tačiau esu pasipiktinęs kai kurių tokių gimnazijų pasityčiojimu iš į jas besiveržiančių vaikų. Iki pat paskutinių savaičių nėra skelbiami reikalavimai, dalykai, iš kurių reikės laikyti stojamąjį egzaminą penktokams. Galima manyti, kad "vaikai ir taip privalo mokėti viską, kas nurodyta programose", tačiau juk kalbama apie vos dešimtmečius. O dar Lietuvoje, kuri kovoja su suicidų (taip pat - ir paauglių) problema. Kad ir kiek tėvai stengtųsi vaikus palaikyti moraliai, jie vis tiek patiria milžinišką stresą (ne paslaptis, kad ir taip visą ketvirtą klasę dirbama ypač intensyviai, kad neduokdie, neliktų spragų, o ir mokytojos stengiasi - gi balandį ketvirtokai laiko standartizuotus tekstus). Susidaro įspūdis, kad gimnazija tikisi surinkti ne gabiausius, bet kažkokius būsimus superagentus, kurie nuo mažų dienų pratinami prie nestandartinių situacijų. Tokios gimnazijos gauna solidžią paramą iš valstybės. Kiek valstybės (ŠMM, savivaldybė) gali reguliuoti gimnazijos tvarką? Jei jau finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, gal būtų prasminga reikalauti ir daugiau skaidrumo - pvz., paskelbti aiškią datą, iki kurios tokios ugdymo įstaigos turi paskelbti labai aiškius atrankos kriterijus?
Lietuvoje yra VŠĮ įsteigtų gimnazijų. Mokslas jose iš dalies mokamas (įkainiai (5-8 klasių) - skirtingi, 400-800 eurų už mokslo metus). Žinoma, jos yra prestižinės, o jose besimokančių vaikų žinios iš tiesų aukšto lygio. Aš daug ką galiu suprasti - tvarką, mokomų dalykų intensyvumą, tačiau esu pasipiktinęs kai kurių tokių gimnazijų pasityčiojimu iš į jas besiveržiančių vaikų. Iki pat paskutinių savaičių nėra skelbiami reikalavimai, dalykai, iš kurių reikės laikyti stojamąjį egzaminą penktokams. Galima manyti, kad "vaikai ir taip privalo mokėti viską, kas nurodyta programose", tačiau juk kalbama apie vos dešimtmečius. O dar Lietuvoje, kuri kovoja su suicidų (taip pat - ir paauglių) problema. Kad ir kiek tėvai stengtųsi vaikus palaikyti moraliai, jie vis tiek patiria milžinišką stresą (ne paslaptis, kad ir taip visą ketvirtą klasę dirbama ypač intensyviai, kad neduokdie, neliktų spragų, o ir mokytojos stengiasi - gi balandį ketvirtokai laiko standartizuotus tekstus). Susidaro įspūdis, kad gimnazija tikisi surinkti ne gabiausius, bet kažkokius būsimus superagentus, kurie nuo mažų dienų pratinami prie nestandartinių situacijų. Tokios gimnazijos gauna solidžią paramą iš valstybės. Kiek valstybės (ŠMM, savivaldybė) gali reguliuoti gimnazijos tvarką? Jei jau finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, gal būtų prasminga reikalauti ir daugiau skaidrumo - pvz., paskelbti aiškią datą, iki kurios tokios ugdymo įstaigos turi paskelbti labai aiškius atrankos kriterijus?
Nusibodo
2017-02-28 10:58
Klausimas:
Laba diena, mokyklą baigiau prieš 18 metų. Tada jau patyriau nesuprantamų reformų žalą. Dabar mano vaikai eina į mokyklą, matau, kad tos reformos niekaip nesibaigia, net neaišku, kur sudėti mokymosi akcentus, kad prisitaikyti prie tos mokymo proceso padėties, kuri bus tada, kai reiks baigti mokyklą. Ar nebūtų paprasčiau paimti kokios nors reforma jau baigusios šalies pavyzdį ir jį perkelti į Lietuvą?
Laba diena, mokyklą baigiau prieš 18 metų. Tada jau patyriau nesuprantamų reformų žalą. Dabar mano vaikai eina į mokyklą, matau, kad tos reformos niekaip nesibaigia, net neaišku, kur sudėti mokymosi akcentus, kad prisitaikyti prie tos mokymo proceso padėties, kuri bus tada, kai reiks baigti mokyklą. Ar nebūtų paprasčiau paimti kokios nors reforma jau baigusios šalies pavyzdį ir jį perkelti į Lietuvą?
Petras
2017-02-28 09:27
Klausimas:
Kiek ilgai bus toleruojama LSMU rektoriaus savivalė? Jis neteisėtai išrinktas rektoriumi ketvirtą kartą (jį rinkusiems tarybos nariams prieš rinkimus išmokėtos didelės premijos, trims iš jų - J.Milius, R.Kurlianskas, J.Pundzius iškeltos baudžiamosios bylos); universitete klesti nepotizmas;švaistomos lėšos;didžiulė baimė, nes susidorojama su mėginančiais kiek nors paprieštarauti. Visa tai mato studentai. Sėkmės reformuojant aukštojo mokslo sistemą.
Kiek ilgai bus toleruojama LSMU rektoriaus savivalė? Jis neteisėtai išrinktas rektoriumi ketvirtą kartą (jį rinkusiems tarybos nariams prieš rinkimus išmokėtos didelės premijos, trims iš jų - J.Milius, R.Kurlianskas, J.Pundzius iškeltos baudžiamosios bylos); universitete klesti nepotizmas;švaistomos lėšos;didžiulė baimė, nes susidorojama su mėginančiais kiek nors paprieštarauti. Visa tai mato studentai. Sėkmės reformuojant aukštojo mokslo sistemą.
Ramanauskienė Alina
2017-02-27 22:42
Klausimas:
Ar turės politinės valios ši vyriausybė įvykdyti Aukštojo mokslo reformą, kuri TIESIOG būtina mūsų šalyje....Ar viskas TIK apsiribos deklaracijomis: darysime, spręsime, negalime skubėti.....
Ar turės politinės valios ši vyriausybė įvykdyti Aukštojo mokslo reformą, kuri TIESIOG būtina mūsų šalyje....Ar viskas TIK apsiribos deklaracijomis: darysime, spręsime, negalime skubėti.....
Arvydas
2017-03-03 13:29
Klausimas:
Ar jums atrodo normalu, kai XXI amžiuje tėvai per naktį budi prie vienos Kauno mokyklos durų, kad spėtų užregistruoti vaikus į pirmąją klasę, nes atėję ryte jau negaus vietos?
Ar jums atrodo normalu, kai XXI amžiuje tėvai per naktį budi prie vienos Kauno mokyklos durų, kad spėtų užregistruoti vaikus į pirmąją klasę, nes atėję ryte jau negaus vietos?
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Žinoma, tokia situacija yra visiškai nenormali. Priėmimo į mokyklas tvarką nustato savivaldybė. Iš vienos pusės, yra puiku, kad yra tiek daug norinčių leisti vaikus į konkrečią mokyklą, tai jos darbo kokybės įvertinimas. Tačiau labai tikiuosi, kad savivaldybė ras tinkamą būdą patenkinti tėvų bendruomenės lūkesčius.
Žinoma, tokia situacija yra visiškai nenormali. Priėmimo į mokyklas tvarką nustato savivaldybė. Iš vienos pusės, yra puiku, kad yra tiek daug norinčių leisti vaikus į konkrečią mokyklą, tai jos darbo kokybės įvertinimas. Tačiau labai tikiuosi, kad savivaldybė ras tinkamą būdą patenkinti tėvų bendruomenės lūkesčius.
Stanislovas
2017-03-03 13:16
Klausimas:
Kaip vertinate aukštųjų mokyklų sujungimą? Ar tai nėra reforma dėl reformos, pilstymas iš tuščio į kiaurą?
Kaip vertinate aukštųjų mokyklų sujungimą? Ar tai nėra reforma dėl reformos, pilstymas iš tuščio į kiaurą?
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Šio tinklo pertvarka nėra tikslas savaime. Tai - būtina priemonė, siekiant stiprinti studijų ir mokslo kokybę. Šiai dienai pastebimas, tarkime, darbdavių ar studentų, nepasitikėjimas esama studijų kokybe. Sistema veikia neefektyviai panaudojant viešuosius finansus. Iššūkių kelia ir demografinė situacija, didžiulė studijų programų pasiūla, fragmentacija moksliniuose tyrimuose bei menkas mūsų aukštojo mokslo matomumas ir konkurencingumas. Panašūs tinklo pertvarkos procesai jau senokai vyksta ir kitose Europos valstybėse. Tad vyks ir pas mus.
Šio tinklo pertvarka nėra tikslas savaime. Tai - būtina priemonė, siekiant stiprinti studijų ir mokslo kokybę. Šiai dienai pastebimas, tarkime, darbdavių ar studentų, nepasitikėjimas esama studijų kokybe. Sistema veikia neefektyviai panaudojant viešuosius finansus. Iššūkių kelia ir demografinė situacija, didžiulė studijų programų pasiūla, fragmentacija moksliniuose tyrimuose bei menkas mūsų aukštojo mokslo matomumas ir konkurencingumas. Panašūs tinklo pertvarkos procesai jau senokai vyksta ir kitose Europos valstybėse. Tad vyks ir pas mus.
Arvydas Petrauskas
2017-03-03 08:54
Klausimas:
Visi mokame vienodus mokesčius. Valstybė įsipareigojusi švietimo paslaugas teikti nemokamai. Tačiau norint vaiką leisti į nevalstybinę mokyklą reikia papildomai mokėti. Papildomi mokesčiai susidaro iš kelių dalių - ūkio išlaidos ir ugdymo įstaigos vystymo ar steigėjo pelno dalis. Ar sutinkate, kad pažeidžiamos piliečių teisės iš jų reikalaujant už mokslą susimokėti antrą kartą? Ar sutinkate, kad nesuvienodinus valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo didės socialinė atskirtis, nes nevalstybines mokyklas išgali lankyti tik pasiturinčių tėvų vaikai? Ar sutinkate, kad sudarius vienodas sąlygas atsirastų daugiau nevalstybinių mokyklų ir padidėtų prieinamumas bei įvairovę? Gal žinote ir galite paviešinti kurią vietą Lietuva užima Europoje pagal nevalstybinių mokyklų kiekį?
Visi mokame vienodus mokesčius. Valstybė įsipareigojusi švietimo paslaugas teikti nemokamai. Tačiau norint vaiką leisti į nevalstybinę mokyklą reikia papildomai mokėti. Papildomi mokesčiai susidaro iš kelių dalių - ūkio išlaidos ir ugdymo įstaigos vystymo ar steigėjo pelno dalis. Ar sutinkate, kad pažeidžiamos piliečių teisės iš jų reikalaujant už mokslą susimokėti antrą kartą? Ar sutinkate, kad nesuvienodinus valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimo didės socialinė atskirtis, nes nevalstybines mokyklas išgali lankyti tik pasiturinčių tėvų vaikai? Ar sutinkate, kad sudarius vienodas sąlygas atsirastų daugiau nevalstybinių mokyklų ir padidėtų prieinamumas bei įvairovę? Gal žinote ir galite paviešinti kurią vietą Lietuva užima Europoje pagal nevalstybinių mokyklų kiekį?
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Pagrindinis mūsų siekis yra užtikrinti tinkamą švietimo kokybę ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje. Visi turime teisę rinktis, ar gauti nemokamą išsilavinimą valstybinėje švietimo įstaigoje, ar mokėti už mokslą privačioje įstaigoje. Pasirinkdamas žmogus įvertina savo galimybes.
Pagrindinis mūsų siekis yra užtikrinti tinkamą švietimo kokybę ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje. Visi turime teisę rinktis, ar gauti nemokamą išsilavinimą valstybinėje švietimo įstaigoje, ar mokėti už mokslą privačioje įstaigoje. Pasirinkdamas žmogus įvertina savo galimybes.
Marcinkevičius Rytis
2017-03-02 08:47
Klausimas:
Kodel mokyklose nera finansinio svietimo? kaip elgtis su pinigais ir finansais. tai turi but mokama nuo pat mazumes. Dabar kas su matematika susija tai turim begales lygciu ir formuliu kuriu daugiau nei puse mokiniu gyvenime niekada nepanaudos, ypac zinant kad technologijos juda tik i prieki ir sudetingus matematinius skaiciavimus galima atlikti su kompiuteri. Pasauly pilna zmoniu kurie nezino kaip elgtis su pinigais, to pasekoje auga skolos kreditai o tai tiesiogiai veikia ir valstybe bei jos ekonomine busena. Jug zmones turintys gera finansini issilavinima darbo vietas kuria, jie zino kaip teisingai panaudoti pinigus kad jie uzdirbtu daugiau pinigu, kodel tai nera mokama mokykloje?
Kodel mokyklose nera finansinio svietimo? kaip elgtis su pinigais ir finansais. tai turi but mokama nuo pat mazumes. Dabar kas su matematika susija tai turim begales lygciu ir formuliu kuriu daugiau nei puse mokiniu gyvenime niekada nepanaudos, ypac zinant kad technologijos juda tik i prieki ir sudetingus matematinius skaiciavimus galima atlikti su kompiuteri. Pasauly pilna zmoniu kurie nezino kaip elgtis su pinigais, to pasekoje auga skolos kreditai o tai tiesiogiai veikia ir valstybe bei jos ekonomine busena. Jug zmones turintys gera finansini issilavinima darbo vietas kuria, jie zino kaip teisingai panaudoti pinigus kad jie uzdirbtu daugiau pinigu, kodel tai nera mokama mokykloje?
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Ugdymo turinio atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas. Gyvenimo aktualijos, technologinė pažanga daro savo korekcijas. Finansinis raštingumas, verslumo, kūrybiškumo ugdymas, gebėjimas mokytis ir kitos kompetencijos yra tai, ko šiandieninei visuomenei itin reikia. Jau dabar Lietuvos bankas, kiti verslo atstovai deda pastangas skiepijant šias žinias ir kompetencijas mokyklose. Tai sveikintina ir svarbi iniciatyva. Tad mokykla jau ir šiandien gali siūlyti finansinio raštingumo pamokas, kaip pasirenkamąjį dalyką. Labai svarbu, kad ir patys mokytojai turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų lavinti vaikus ir šioje srityje.
Ugdymo turinio atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas. Gyvenimo aktualijos, technologinė pažanga daro savo korekcijas. Finansinis raštingumas, verslumo, kūrybiškumo ugdymas, gebėjimas mokytis ir kitos kompetencijos yra tai, ko šiandieninei visuomenei itin reikia. Jau dabar Lietuvos bankas, kiti verslo atstovai deda pastangas skiepijant šias žinias ir kompetencijas mokyklose. Tai sveikintina ir svarbi iniciatyva. Tad mokykla jau ir šiandien gali siūlyti finansinio raštingumo pamokas, kaip pasirenkamąjį dalyką. Labai svarbu, kad ir patys mokytojai turėtų pakankamai žinių ir gebėjimų lavinti vaikus ir šioje srityje.
Algimantas Kavaliauskas
2017-03-01 13:57
Klausimas:
Daugumoje šalių mokiniai turi teisę mokytis savarankiškai padedami tėvų. Pavyzdžiui, JAV tokiu būdu mokosi 3 proc. visų mokinių. Atlikti tyrimai (www.nheri.org) rodo, kad šeimos aplinkoje ugdomi vaikai pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų ir pagerėja jų socialinė bei psichologinė raida. Tačiau Lietuvoje mokiniai neturi teisės rinktis savarankiško mokymosi formos. Ar nemanote, kad švietimo sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikti mokiniams galimybę mokytis jiems priimtiniausioje aplinkoje?
Daugumoje šalių mokiniai turi teisę mokytis savarankiškai padedami tėvų. Pavyzdžiui, JAV tokiu būdu mokosi 3 proc. visų mokinių. Atlikti tyrimai (www.nheri.org) rodo, kad šeimos aplinkoje ugdomi vaikai pasiekia aukštesnių akademinių rezultatų ir pagerėja jų socialinė bei psichologinė raida. Tačiau Lietuvoje mokiniai neturi teisės rinktis savarankiško mokymosi formos. Ar nemanote, kad švietimo sistema turėtų būti lankstesnė ir suteikti mokiniams galimybę mokytis jiems priimtiniausioje aplinkoje?
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Visuomenė yra skatinama ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Šiuo metu Lietuvoje tam tikrais atvejais yra numatyta galimybė savarankiškai mokytis. Tarkime, kai gimnazijose nesusirenka reikiamas skaičius moksleivių pasirinkto dalyko mokymuisi. Tokie pageidavimai mūsų yra girdimi. Manau, kad sieksime atnaujinti diskusiją dėl mokymosi formų lankstumo. Tiesa, turime užtikrinti ir reikiamą mokymosi kokybę.
Visuomenė yra skatinama ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Šiuo metu Lietuvoje tam tikrais atvejais yra numatyta galimybė savarankiškai mokytis. Tarkime, kai gimnazijose nesusirenka reikiamas skaičius moksleivių pasirinkto dalyko mokymuisi. Tokie pageidavimai mūsų yra girdimi. Manau, kad sieksime atnaujinti diskusiją dėl mokymosi formų lankstumo. Tiesa, turime užtikrinti ir reikiamą mokymosi kokybę.
Jonas Petraitis
2017-02-28 11:19
Klausimas:
Sveiki, kada bus pakeltos mokytojų algos? Manau, jau dabar už etatą mokytojas turi uždirbti bent 2000 eur.
Sveiki, kada bus pakeltos mokytojų algos? Manau, jau dabar už etatą mokytojas turi uždirbti bent 2000 eur.
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Kaip ir buvome įsipareigoję, jau šį mėnesį Seimo komitetui pateiksime su profsąjungomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis parengtą etatinio mokytojų apmokėjimo modelį. Tikiuosi, kad dar šiais metais Seimas įteisins mūsų bendrus siūlymus dėl naujos mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Tad 2018 metais pedagogų atlyginimai, realizavus naują modelį, turi padidėti.
Kaip ir buvome įsipareigoję, jau šį mėnesį Seimo komitetui pateiksime su profsąjungomis bei kitomis suinteresuotomis šalimis parengtą etatinio mokytojų apmokėjimo modelį. Tikiuosi, kad dar šiais metais Seimas įteisins mūsų bendrus siūlymus dėl naujos mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos. Tad 2018 metais pedagogų atlyginimai, realizavus naują modelį, turi padidėti.
Mama
2017-02-28 11:05
Klausimas:
Daug kalbama apie elektroninius vadovėlius, tačiau mano vaikas turi regėjimo problemų, nuolat vaikštome pas okulistus, o jie skambina pavojaus varpais: vaikų regėjimas tragiškas! Ir užuot trumpindami laiką, kurį vaikai praleidžia spoksodami į ekranus, jį tik norima ilginti. Tikriausiai diegiant elektroninius dienynus turėtų būti atsižvelgta ir į vaikų sveikatą. Kitas dalykas - ar galima atsisakyti dirbti su elektroniniais vadovėliais, jei vaikas turi regėjimo problemų?
Daug kalbama apie elektroninius vadovėlius, tačiau mano vaikas turi regėjimo problemų, nuolat vaikštome pas okulistus, o jie skambina pavojaus varpais: vaikų regėjimas tragiškas! Ir užuot trumpindami laiką, kurį vaikai praleidžia spoksodami į ekranus, jį tik norima ilginti. Tikriausiai diegiant elektroninius dienynus turėtų būti atsižvelgta ir į vaikų sveikatą. Kitas dalykas - ar galima atsisakyti dirbti su elektroniniais vadovėliais, jei vaikas turi regėjimo problemų?
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Gyvename skaitmenizuotame, elektronizuotame pasaulyje ir tos erdvės pasiekia ir mūsų kasdienį gyvenimą bei mokyklas. Mokymosi procese reikalingos įvairios priemonės, tarp jų ir skaitmenizuotos. Svarbu, kad vaikai mokėtų jomis naudotis atsakingai, saikingai. O tėvų ir mokyklos pareiga padėti jiems to išmokti.
Gyvename skaitmenizuotame, elektronizuotame pasaulyje ir tos erdvės pasiekia ir mūsų kasdienį gyvenimą bei mokyklas. Mokymosi procese reikalingos įvairios priemonės, tarp jų ir skaitmenizuotos. Svarbu, kad vaikai mokėtų jomis naudotis atsakingai, saikingai. O tėvų ir mokyklos pareiga padėti jiems to išmokti.
Laurynas
2017-02-28 11:03
Klausimas:
Lietuvoje yra VŠĮ įsteigtų gimnazijų. Mokslas jose iš dalies mokamas (įkainiai (5-8 klasių) - skirtingi, 400-800 eurų už mokslo metus). Žinoma, jos yra prestižinės, o jose besimokančių vaikų žinios iš tiesų aukšto lygio. Aš daug ką galiu suprasti - tvarką, mokomų dalykų intensyvumą, tačiau esu pasipiktinęs kai kurių tokių gimnazijų pasityčiojimu iš į jas besiveržiančių vaikų. Iki pat paskutinių savaičių nėra skelbiami reikalavimai, dalykai, iš kurių reikės laikyti stojamąjį egzaminą penktokams. Galima manyti, kad "vaikai ir taip privalo mokėti viską, kas nurodyta programose", tačiau juk kalbama apie vos dešimtmečius. O dar Lietuvoje, kuri kovoja su suicidų (taip pat - ir paauglių) problema. Kad ir kiek tėvai stengtųsi vaikus palaikyti moraliai, jie vis tiek patiria milžinišką stresą (ne paslaptis, kad ir taip visą ketvirtą klasę dirbama ypač intensyviai, kad neduokdie, neliktų spragų, o ir mokytojos stengiasi - gi balandį ketvirtokai laiko standartizuotus tekstus). Susidaro įspūdis, kad gimnazija tikisi surinkti ne gabiausius, bet kažkokius būsimus superagentus, kurie nuo mažų dienų pratinami prie nestandartinių situacijų. Tokios gimnazijos gauna solidžią paramą iš valstybės. Kiek valstybės (ŠMM, savivaldybė) gali reguliuoti gimnazijos tvarką? Jei jau finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, gal būtų prasminga reikalauti ir daugiau skaidrumo - pvz., paskelbti aiškią datą, iki kurios tokios ugdymo įstaigos turi paskelbti labai aiškius atrankos kriterijus?
Lietuvoje yra VŠĮ įsteigtų gimnazijų. Mokslas jose iš dalies mokamas (įkainiai (5-8 klasių) - skirtingi, 400-800 eurų už mokslo metus). Žinoma, jos yra prestižinės, o jose besimokančių vaikų žinios iš tiesų aukšto lygio. Aš daug ką galiu suprasti - tvarką, mokomų dalykų intensyvumą, tačiau esu pasipiktinęs kai kurių tokių gimnazijų pasityčiojimu iš į jas besiveržiančių vaikų. Iki pat paskutinių savaičių nėra skelbiami reikalavimai, dalykai, iš kurių reikės laikyti stojamąjį egzaminą penktokams. Galima manyti, kad "vaikai ir taip privalo mokėti viską, kas nurodyta programose", tačiau juk kalbama apie vos dešimtmečius. O dar Lietuvoje, kuri kovoja su suicidų (taip pat - ir paauglių) problema. Kad ir kiek tėvai stengtųsi vaikus palaikyti moraliai, jie vis tiek patiria milžinišką stresą (ne paslaptis, kad ir taip visą ketvirtą klasę dirbama ypač intensyviai, kad neduokdie, neliktų spragų, o ir mokytojos stengiasi - gi balandį ketvirtokai laiko standartizuotus tekstus). Susidaro įspūdis, kad gimnazija tikisi surinkti ne gabiausius, bet kažkokius būsimus superagentus, kurie nuo mažų dienų pratinami prie nestandartinių situacijų. Tokios gimnazijos gauna solidžią paramą iš valstybės. Kiek valstybės (ŠMM, savivaldybė) gali reguliuoti gimnazijos tvarką? Jei jau finansinės ataskaitos skelbiamos viešai, gal būtų prasminga reikalauti ir daugiau skaidrumo - pvz., paskelbti aiškią datą, iki kurios tokios ugdymo įstaigos turi paskelbti labai aiškius atrankos kriterijus?
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Visoje švietimo sistemoje labai svarbu užtikrinti skaidrumą. Turime daug duomenų ir informacijos apie mokymosi įstaigas. Ta informacija privalo būti prieinama visoms suinteresuotos pusėms: ir tėvams, ir moksleiviams, ir patiems pedagogams. Todėl visos minėtos pusės turi aktyviai dalyvauti aptariant pokyčius ir priimant sprendimus.
Visoje švietimo sistemoje labai svarbu užtikrinti skaidrumą. Turime daug duomenų ir informacijos apie mokymosi įstaigas. Ta informacija privalo būti prieinama visoms suinteresuotos pusėms: ir tėvams, ir moksleiviams, ir patiems pedagogams. Todėl visos minėtos pusės turi aktyviai dalyvauti aptariant pokyčius ir priimant sprendimus.
Ramanauskienė Alina
2017-02-27 22:42
Klausimas:
Ar turės politinės valios ši vyriausybė įvykdyti Aukštojo mokslo reformą, kuri TIESIOG būtina mūsų šalyje....Ar viskas TIK apsiribos deklaracijomis: darysime, spręsime, negalime skubėti.....
Ar turės politinės valios ši vyriausybė įvykdyti Aukštojo mokslo reformą, kuri TIESIOG būtina mūsų šalyje....Ar viskas TIK apsiribos deklaracijomis: darysime, spręsime, negalime skubėti.....
Jurgita Petrauskienė
2017-03-03
Atsakymas:
Vyriausybė numato labai konkrečius veiksmus, teikiant siūlymus dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos, finansavimo sistemos pertvarkos, numatant nemokamas bakalauro studijas ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis bei kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemos pertvarką. Mūsų siekis - kokybiškas, konkurencingas, į rezultatus orientuotas aukštasis mokslas.
Vyriausybė numato labai konkrečius veiksmus, teikiant siūlymus dėl aukštojo mokslo tinklo pertvarkos, finansavimo sistemos pertvarkos, numatant nemokamas bakalauro studijas ir sutartis su aukštosiomis mokyklomis bei kokybės užtikrinimo ir vertinimo sistemos pertvarką. Mūsų siekis - kokybiškas, konkurencingas, į rezultatus orientuotas aukštasis mokslas.