Visai neseniai, praeitų metų gruodį, rašiau apie Andrejaus Sacharovo heroizmą jo mirties metinių proga*. O štai šiemet žiniasklaidoje pasirodė informacija apie pastangas įamžinti jo atminimą Vilniuje ir miesto savivaldybės sprendimą to nedaryti. Atitinkamai ir pavadinimas suformuluotas taip, idant skaitytojas pats apsispręstų, kur dėti kablelį – įgalinti tylią A.Sacharovo užmarštį ar, priešingai, aktualizuoti jo įamžinimo svarbą.